báltų architektūrà

Vėlyvojo paleolito ir mezolito laikotarpio stovyklavietėse buvo statomi palapinės tipo apskriti ar ovalūs būstai. Neolito laikotarpiu atsirado stulpinės konstrukcijos keturkampių dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogu pastatų, polinių gyvenviečių. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje pradėta kurti įtvirtintas gyvenvietes – piliakalnius.

Ankstyvuosiuose piliakalniuose vyravo stulpinės konstrukcijos keturkampiai ir ilgo stačiakampio plano pastatai. Piliakalnių aikštelėse juos dažniausiai išdėstydavo padrikai, aikšteles apjuosdavo tvoromis.

Bronzos amžiuje pradėti pilti pilkapiai mirusiesiems laidoti (Rytų Lietuvoje paprotys išliko iki 12 amžiaus). Pilkapiai ir jų sampilai buvo iš žemės, žemės ir akmenų, apjuosiami vienu ar trimis akmenų vainikais, grioviais, duobėmis. Mirusiuosius laidodavo akmenų rentiniuose, grindiniuose, sampiluose, ant sampilų, duobėje po sampilais. Dažniausiai randamos pilkapių grupės – pilkapynai. Apie 4 a. po Kr. iš piliakalnių pradėta keltis į papėdės gyvenvietes. Pirmo tūkstantmečio viduryje piliakalniai įgavo daugiau gynybinį pobūdį. Susiformavo pagrindiniai gynybiniai elementai: pylimai, apsauginiai grioviai, bokštai, gynybinės sienos, įvažiavimai, vartai, tiltai. Plėtėsi gyvenvietės piliakalnių papėdėse, pradėta statyti rentinės konstrukcijos pastatus. Gynybiniams įtvirtinimams tobulėjant, 11–13 a. atsirado gerai įtvirtintų piliakalnių, kurie ilgainiui tapo medinėmis pilimis. Prie pilies šliedavosi priešpiliai, papėdės gyvenvietės, kurios davė pradžią miestams. Bačkininkėlių, Imbarės, Kurmaičių piliakalniuose rasta apvalių pastatų, manoma, pagoniškų šventyklų, liekanų.

Baltų gyventoje teritorijoje randama apeiginių akmenų. Palangos kalne 14 a. pabaigoje–15 a. buvo įrengta alkavietė observatorija (iš vakarų pusės atvira aikštelė, apjuosta pasagos formos pylimu su tam tikra tvarka išdėstytais stulpais).

Baltų architektūros paminklams dar priklauso senieji keliai, kūlgrindos, medgrindos, gynybiniai pylimai ir kiti archeologiniai paminklai su išlikusiais išorės požymiais.

549

baltų menas

baltai

baltų dailė

baltų kalbos

baltų religija ir mitologija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką