baltym apýkaita, nuolatiniai baltymų sintezės ir skilimo procesai gyvame organizme. Visos biosferos baltymų apykaitos pradinė grandis yra žalieji augalai ir kai kurie mikroorganizmai. Jie vartoja savo pačių susintetintus baltymus. Neturintys chlorofilo augalai, dauguma mikroorganizmų ir gyvūnų asimiliuoja augalų susintetintus baltymus (mitybos grandinė). Šių organizmų ląstelės gali panaudoti tik suskaidytus baltymus, dėl to gyvūnų ir žmogaus organizme baltymų apykaita prasideda virškinimu. Į virškinamąjį traktą su maistu patekę gyvulinės ir augalinės kilmės baltymai fermentų peptidazių skaidomi iki aminorūgščių. Rezorbuotos į kraują aminorūgštys per vartų veną patenka į kepenis, ten iš jų sintetinami daugelis kraujo plazmos baltymų (albuminai, dalis globulinų). Dalis aminorūgščių patenka į kitus organus ir audinius, ten sintetinami tam organui ar audiniui būdingi baltymai (struktūriniai baltymai, fermentai, hormonai, antikūnai). Organizmas baltymus vartoja ir kaip energijos šaltinį. Baltymams skylant gauta energija sudaro 10–15 % visos per parą organizmo sunaudotos energijos (oksiduojantis 1 g baltymų išsiskiria apie 4 kcal). Nesuvirškinti baltymai ir dalis aminorūgščių patenka į storąją žarną, kur juos veikia bakterijų fermentai, vyksta puvimas. Jo metu susidaro įvairūs aminai (histaminas, tiraminas) ir nuodingi junginiai (indolas, skatolas, fenolis), kurių dalis storosios žarnos sienelėje nukenksminami. Kiti nuodingi junginiai, patekę į kraują, nukenksminami kepenyse. Suintensyvėjus puvimui (neracionaliai maitinantis) arba sutrikus kepenų veiklai nuodingi junginiai gali neigiamai veikti organizmą. Apie baltymų apykaitą žmogaus organizme sprendžiama iš azoto balanso, t. y. su maistu gauto ir pašalinto azoto kiekių skirtumo. Iš organizmo azotas šalinamas nebaltyminių junginių, turinčių azoto (karbamidas, šlapimo rūgštis, kreatinas), pavidalu su šlapimu ir išmatomis. Šie junginiai susidaro skylant baltymams. Augančio organizmo, nėščių moterų azoto balansas yra teigiamas, badaujančių, sergančių kai kuriomis ligomis – neigiamas. Kai maiste trūksta baltymų, skaidomi organizmo baltymai (kraujo plazmos, kepenų, raumenų). Tai kurį laiką garantuoja normalią baltymų apykaitą ir aprūpina aminorūgštimis gyvybiškai svarbius organus (smegenis, širdį). Baltymų apykaita reguliuojama humoraliniu ir nerviniu būdu. Baltymų sintezę skatina insulinas, gliukokortikoidai, somatotropinas ir lytiniai hormonai, baltymų skilimą – dideli kiekiai gliukokortikoidų, vitaminų trūkumas. Nervų sistema baltymų apykaitą veikia per endokrinines liaukas ir tiesiogiai. Nervinės įtampos, stresų metu daugiau skaidoma baltymų ir gali susidaryti neigiamas azoto balansas. Nepanaudotos baltymų biosintezei aminorūgštys skaidosi deaminimo ir dekarboksilinimo reakcijose. Oksidacinio aminorūgščių deaminimo metu susidaro amoniakas ir ketonorūgštys, kurios jungiasi su amoniaku ir vėl virsta aminorūgštimis arba oksiduojasi iki anglies dioksido ir vandens. Iš ketonorūgščių gali susidaryti ir riebalų rūgštys. Dekarboksilinimo reakcijose nuo aminorūgšties atsiskiria karboksigrupė, susidaro anglies dioksidas ir aminas. Augaluose iš kai kurių aminų sintetinasi alkaloidai ir kiti heterocikliniai junginiai. Paukščių ir roplių organizme susidaręs amoniakas virsta šlapimo rūgštimi, ji pašalinama. Augaluose reaguojant amoniakui su asparto ir glutamo rūgštimis sintetinasi asparaginas ir glutaminas.
435