Balys Gaidžiūnas

Gaidžinas Balys 1911 12 08Dauderiai (Baisogalos vlsč.) 1996 04 07Vilnius (palaidotas Karmėlavoje), lietuvių agronomas, rašytojas, visuomenės veikėjas. 1935 baigė Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje. Studijuodamas buvo korporacijos Jaunoji Lietuva pirmininkas. 1936–39 Žemės ūkio rūmų spaudos skyriaus redaktorius, redagavo savaitraštį Jaunasis ūkininkas, knygas, vadovavo ūkininkų radijo laidai. 1939–40 ir 1941–44 žurnalo Žemės ūkis redaktorius. 1940–41 pasipriešinimo sovietiniam, 1941–44 nacių okupaciniam režimui veikėjas, vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto steigiamojo susirinkimo (1943 11) organizatorių, jo vicepirmininkas. 1944 nacių suimtas, kalintas Vokietijos kalėjimuose (išlaisvintas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės). 1945–49 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Vykdomosios tarybos narys, Lietuvių tautinio sąjūdžio Vokietijoje pirmininkas.

Balys Gaidžiūnas (Lietuvių dienos 1985 Nr. 2 viršelis)

1949 atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Clevelande, dirbo Dirvos redakcijoje (1951–63 ir 1991–93 redaktorius). Draugijos Viltis organizatorius, jos reikalų vedėjas. 1994 grįžo į Lietuvą.

Parašė poezijos kūrinių (rinkiniai Rūpesčių dienos, 1946, Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai lietuvio maldose, 1980, Bernelių mišios, 1983, Ir saulėtos, ir rūsčios dienos, 1986), atsiminimų (knygos Pakeliui į mirtį, 1948, Vieneri metai ir viena savaitė, 1950), parengė knygą Lietuvos Madonų šventovė (su G. Kijausku, 1988). Sukūrė dokumentinių filmų apie lietuvius Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose.

Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1994).

229