Balys Sližys
Sližỹs Balys 1885 11 13Gyvatynė (Anykščių vlsč.) 1957 07 20Niujorkas, Lietuvos karo ir visuomenės veikėjas, inžinierius. P. Sližio brolis. Pulkininkas leitenantas (1925). 1904 baigė Liepojos gimnaziją. 1904–06 studijuodamas Rygos politechnikume dalyvavo lietuvių studentų draugijos Viltis veikloje, anticariniame judėjime. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) narys. Dėl politinio persekiojimo pabėgo į Austriją‑Vengriją, 1912 baigė Lvovo politechnikos institutą. 1912 grįžo į Lietuvą, kalintas. I pasaulinio karo pradžioje mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1915 baigė Irkutsko karo mokyklą. 1917–18 kovodamas Turkijos fronte dalyvavo Kaukazo lietuvių veikloje, 1917 išrinktas į Rusijos lietuvių seimą Petrograde. 1918 grįžo į Lietuvą, pirmasis Utenos apskrities viršininkas. 1919 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, iki 1920 buvo Krašto apsaugos ministerijos Tiekimo skyriaus inžinerijos dalies, 1920–22 Karo technikos valdybos inžinerijos dalies viršininkas.
1922–24 krašto apsaugos, 1924–26 susisiekimo ministras. 1927–34 Susisiekimo ministerijos Plentų ir vandens kelių valdybos kelių ir pašto žinybų vyriausiasis inspektorius. 1934–39 Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas, vėliau Susisiekimo ministerijos tarnautojas. Vilniaus vadavimo sąjungos (1925–38) veikėjas.
1944 pasitraukė į Vokietiją, 1945–48 Heidelbergo lietuvių bendruomenės pirmininkas. Nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, įsitraukė į JAV lietuvių bendruomenės (nuo 1953 Ridgewoodo apylinkės pirmininkas), Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos veiklą.
Vyčio Kryžiaus 2 (1921), Vytauto Didžiojo 3 (1931), Gedimino 4 (1929) ir 2 (1940) laipsnio ordinai.
B. Sližys (sėdi antras iš dešinės) su Karo mokyklos lektoriais ir klausytojais (Kaunas, 1921; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 7 Vilnius 2007.