bandà, žemės sklypelis su jame pasėtais javais, linais ir kitais augalais, kurių derlius skirtas bernui – samdiniui ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų priklausomam žmogui.
Bernai (parobkai), atsirasdavo iš nelaisvosios šeimynos (patriarchalinių vergų), dirbančios feodalo ūkyje namų apyvokos darbus. Jų bandai dar priklausė žemės ūkio inventorius – šiek tiek žemės ūkio padargų, gyvulių bei kitų reikmenų. Kadangi bandos dažnai neužtekdavo pragyventi, ponai bandininkams dar duodavo mėnesinę (daugiausia grūdais). Banda buvo pono nuosavybė, bet už ją pagal Pirmąjį Lietuvos Statutą bandininkai atsakė teisiškai.
Banda pirmąkart paminėta Kazimiero teisyne (1468) – ja nustatyta atlyginti už smulkią berno vagystę. Ir po baudžiavos panaikinimo banda žemės ūkio samdiniams, dažniausiai kumečiams, šalia atlyginimo dar 20 a. 4 dešimtmetyje kartais buvo mokama.
-bandininkai
683
2273