Banderia Prutenorum: a – kryžiuočių magistro didžioji vėliava, b – kryžiuočių šv. Jurgio vėliava
Banderia Prutenorum (Prūsų vėliavos), per Žalgirio mūšį (1410 07 15) Lenkijos ir Lietuvos kariuomenėms nugalėjus kryžiuočius surinktos jų pulkų vėliavos. Jogailos įsakymu suvežtos į Krokuvą; 1411 iškabintos Vavelio katedroje (51 vėliava). Po mūšio prie Nakelio 1431 ten sudėtos ir Livonijos ordino pulkų vėliavos (5). J. Długoszo Žalgirio mūšio aprašymui Banderia Prutenorum 1448 tas vėliavas perpiešė dailininkas Stanisławas Durinkas (m. 1492). Rankraštis su vėliavų piešiniais saugomas Jogailos universiteto (Krokuva) bibliotekoje. Kaip svarbus Žalgirio mūšio šaltinis (apie kryžiuočių kariuomenės sandarą), Banderia prutenorum susilaukė daug publikacijų (nuo 1584) ir tyrimų. 1603 vėliavos dar kabėjo Vavelio katedroje; tolesnis jų likimas nežinomas. Kelias vėlesnes vėliavų kopijas (pagal Stanisławo Durinko piešinius) per II pasaulinį karą Krokuvą užėmę vokiečiai iškilmingai perkėlė į mūšio vietą.
Pagal Bychovco kroniką, pusę Žalgirio mūšyje laimėtų vėliavų Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas atvežė į Vilnių ir iškabino katedroje, kur (Mykolo Lietuvio žiniomis) jos kartu su kitomis trofėjinėmis vėliavomis (iš viso 300) sudegė per 1529 gaisrą.
L: S. Ekdahl Jono Dlugošo „Prūsų vėliavos“ – Žalgirio mūšio šaltinis Vilnius 1992; Jana Długosza Banderia Prutenorum Warszawa 1958.
2452