bandtas (it. bandito – plėšikas), ištremtasis, vėliau – plėšikas, nusikaltėlis profesionalas, galvažudys. Paplito 13–14 a. Italijoje, kai iš miestų ištremti politiniai nusikaltėliai ėmė organizuotis. Sovietinės valdžios oficialiuose raštuose ir propagandoje banditais paniekinamai vadinti ir ginkluoto pasipriešinimo tai valdžiai dalyviai, t. p. 1944–53 ir vėlesnių metų Lietuvos partizanai. Per Vokietijos okupaciją (1941–44) Lietuvoje banditais dažnai vadinti sovietiniai partizanai ir diversantai.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |