Bandùngo konfereñcija, pirmoji tarptautinė Azijos ir Afrikos šalių konferencija, įvykusi 1955 04 18–24 Bandunge (Indonezija).
Sušaukta Indonezijos, Birmos, Ceilono (dabar Šri Lanka), Indijos ir Pakistano iniciatyva. Dalyvavo 29 valstybės (23 Azijos ir 6 Afrikos).
Konferencija pasmerkė kolonializmą, rasinę diskriminaciją, prašė Jungtinių Tautų teisingiau taikyti geografinį principą skirstant Saugumo Tarybos nenuolatinių narių vietas Azijos ir Afrikos šalims. Daugiausia diskusijų sukėlė klausimas, ar SSRS politiką Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje galima pasmerkti kartu su Vakarų kolonializmu (dėl skirtingų dalyvių nuomonių nutarimas nepriimtas). Itin reišminga Bandungo konferencijos priimta 10 punktų Deklaracija dėl bendradarbiavimo ir paramos pasaulio taikai, kurioje raginama nusiginkluoti, uždrausti gaminti, bandyti ir naudoti branduolinį ginklą, mažinti tarptautinę įtampą, taikiai spręsti ginčytinus klausimus.
Egipto vadovas G. A. Nasseras (kairėje) ir Indijos ministras pirmininkas Dž. Nehru Bandungo konferencijoje (1955 04)
Bandungo konferencija t. p. priėmė susitarimus dėl ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo.