Paharpuro viharo (budistų vienuolyno) bareljefas
Bangladèšo dail klestėjo budizmo (iki 13 a.) ir Didžiųjų Mogolų (vadinamuoju musulmoniškuoju, 16–17 a.) laikotarpiais. Budizmo laikotarpiu plėtota architektūros dekoratyvinė skulptūra. Terakotiniais bareljefais, vaizduojančiais mitologinius personažus, šokėjas, akrobatus, valstiečius ir gyvūnus, buvo gausiai puoštos šventyklų sienos ir konstrukcinės dalys (Paharpuro ir Mainamati vienuolynai, 8–12 amžius). Kurta apvalioji akmeninė ir bronzinė skulptūra (budizmo dievybių statulos). Sakralinių pastatų interjerai buvo puošiami tapytomis budistinėmis scenomis. To laikotarpio tapybai ir skulptūrai būdinga puošnumas, rafinuotumas. Plintant islamui nustota vaizduoti žmogų. Sakralinius pastatus ir didikų rūmus imta puošti abstrakčiais geometriniais raižytais, rečiau spalvotais fajansiniais ornamentais.
16–17 a. suklestėjo Mogolų miniatiūros mokykla; kūriniuose susipynė vietinių tradicijų ir Tebrizo, Širazo, Herato miniatiūros mokyklų bruožai. Žlugus Didžiųjų Mogolų imperijai dailė sumenko; tolesnę jos raidą lėmė islamas. 20 a. antroje pusėje intensyviai plėtota vaizduojamoji dailė. Vieni dailininkai rėmėsi senosios indų sienų tapybos ir miniatiūrų tradicijomis, laikėsi Bengalijos renesanso krypties (H. Rahmanas), kiti plėtojo nuosaikiai stilizuotą realizmą (Z. Abedinas, g. 1917, K. Hasanas, A. Safiuddinas, g. 1922), dar kitų kūrybą veikė Vakarų modernizmas (M. Baširas, M. Kibrija, K. Čaudhuri, g. 1899). Nuo seniausių laikų iki šiol amatininkai (kai kada ištisos jų dinastijos) daro juvelyrinius (daugiausia sidabro ir aukso) papuošalus, medžio dirbinius, audžia medvilninius audinius (ypač muslinus), puoštus spausdintais, tapytais, siuvinėtais raštais, iš džiuto pina demblius, takelius.
2972
Bangladešo kultūra
Bangladešo konstitucinė santvarka
Bangladešo partijos ir profsąjungos