Bangladèšo istòrija
Bangladešo teritorija iki nepriklausomybės paskelbimo
Dabartinio Bangladešo teritorijoje pirmosios valstybės susikūrė 7–6 a. prieš Kristų. 6 a. pr. Kr.–6 a. po Kr. visa Bangladešo teritorija ar kai kurios jos dalys priklausė Magadhos, Maurjų ir Guptų valstybėms. Nuo 11 a. iki 1947 teritorija, kurią sudarė Rytų Bengalija (dabartinis Bangladešas) ir Indijos Vakarų Bengalijos valstija, vadinosi Bengalija. Didžiajai Britanijai suteikus Indijai nepriklausomybę ir Indiją padalijus, islamiškoji Rytų Bengalija tapo Pakistano provincija – Rytų Pakistanu. Rytų ir Vakarų Pakistaną skyrė Indija. Abu regionai turėjo esminių ekonominių, kalbinių ir tautinių skirtumų, juos vienijo tik bendra religija. 5 dešimtmečio pabaigoje sustiprėjo bengalų tautinio išsivadavimo judėjimas, augo nepasitenkinimas Vakarų Pakistano dominavimu. Bengalų Avami lyga ėmė kelti Rytų Pakistano autonomijos idėją. Per 1970 12 rinkimus į Nacionalinį Susirinkimą (Pakistano parlamentas) Avami lyga gavo 160 iš 162 Rytų Pakistano mandatų. Pakistano vyriausybei delsiant pripažinti rinkimų rezultatus 1971 Rytų Pakistane prasidėjo neramumai, kuriems malšinti pasiųsta kariuomenė. Avami lygos pirmininkas Mudžiburas Rahmanas buvo suimtas, partija uždrausta.
Nepriklausomas Bangladešas
1971 03 26 paskelbta Bangladešo nepriklausomybė (Bangladešo Liaudies Respublika). Išvengę suėmimo Avami lygos veikėjai sudarė vyriausybę, ėmė formuoti karinius dalinius. Prasidėjo pilietinis karas, per kurį 3 mln. bengalų žuvo arba buvo Pakistano kariuomenės išžudyta, apie 10 mln. pabėgo į Indiją. Į konfliktą Bangladešo pusėje įsikišo Indija. 1971 12 03 jos kariuomenė įsiveržė į Rytų Pakistaną. Po Pakistano kariuomenės Dakoje kapituliacijos (1971 12 16) Bangladešą pripažino daugelis valstybių. 1972 Bangladešo ministru pirmininku tapo Mudžiburas Rahmanas, prezidentu (buvo iki 1973 12 24) – A. Čaudhuri. 1972 pabaigoje priimta konstitucija įtvirtino 4 valstybinius principus: nacionalizmą, sekuliarizaciją, socializmą, demokratiją. Vyriausybė Indijos pavyzdžiu ėmėsi kai kurių pramonės šakų nacionalizavimo, ūkio planavimo. 1973 parlamento rinkimus (pirmuosius) laimėjo Avami lyga. 1974 02 22 Pakistanas pripažino Bangladešą.
kapituliavus Pakistano kariuomenei minia sveikina už nepriklausomybę kovojusius Mukti Bahini partizanus (1971 12 18)
Menka šalies industrializacija, gyventojų gausumas, investicijų trūkumas ir kitos problemos, kurias dar labiau paaštrino pilietinis karas ir valdžios korupcija, sukėlė ūkio krizę ir visuomenės nepasitenkinimą. 1975 01 šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Prezidentu tapo Mudžibas ar Rahmanas, bet šalies padėtis negerėjo. 1975 08 15 įvykdytas karinis perversmas, Mudžibas ar Rahmanas nužudytas.
prezidentas Zija ur Rahmanas ir Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė M. Thatcher (Londonas, 1980 06 16)
1975–81 įvyko dar keletas perversmų. 1981 05 30 bandant įvykdyti perversmą žuvo prezidentas Zija ur Rahmanas. 1982 03 generolas H. M. Eršadas įvykdė naują karinį perversmą, gruodžio mėnesį tapo prezidentu; šalyje įvedė karinį valdymą, sustabdė konstitucijos veikimą (ji vėl pradėjo galioti 1986 pabaigoje atšaukus karinę padėtį). Karinės diktatūros metais pavyko kiek stabilizuoti padėtį (sumažėjo infliacija, išaugo investicijos), tačiau išliko daug bedarbių ir žemas pragyvenimo lygis. 1990 opozicija privertė H. M. Eršadą atsistatydinti. 1991 rinkimus laimėjo Bangladešo nacionalistinė partija, kuriai vadovavo buvusio prezidento Zija ur Rahmano žmona Ch. Zija (ji tapo ir ministre pirmininke). Vyriausybė ėmėsi vykdyti privatizaciją, kitas rinkos ekonomikos reformas. Nuo 1994 opozicinės partijos (ypač Avami lyga, vadovaujama Mudžibo ar Rahmano dukters Šeich Hasinos Vazed) pradėjo boikotuoti parlamento darbą, organizuoti streikus, masines nepaklusnumo akcijas.
1996 03 vyriausybei laikinai ėmė vadovauti prezidentas A. R. Bivasas. 1996 06 rinkimus laimėjo Avami lyga, Šeich Hasina Vazed tapo ministre pirmininke. Vyriausybė kontroliavo padėtį šalyje, nors opozicija stengėsi ją destabilizuoti, 1997 12 vyriausybei pavyko sureguliuoti konfliktą su Čittagongo kalnų rajono sukilėliais. 2001 rinkimus laimėjus Bangladešo nacionalistinei partijai 2001–06 vyriausybei vėl vadovavo Ch. Zija. Nuo 2009 (po Avami lygos laimėtų 2008 parlamento rinkimų) ministrės pirmininkės pareigas vėl eina Šeich Hasina Vazed (2019 pradėjo savo ketvirtąją kadenciją – per parlamento rinkimus jos partija laimėjo 257 vietas iš 300). Prezidento pareigas nuo 2013 eina t. p. Avami lygai atstovaujantis Abdulas Hamidas (2018 perrinktas). Bangladešo vyriausybė laikosi neutraliteto, bet atsižvelgia ir į islamo šalių politiką.
Nuo 1972 Bangladešas priklauso Tautų Sandraugai, nuo 1974 – Jungtinėms Tautoms. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1992. Bangladešo ambasadorius Lietuvai reziduoja Maskvoje, Lietuvos ambasadorius Bangladešui – Delyje.
-Rytų Bengalija; -Rytų Pakistanas
Bangladešo konstitucinė santvarka
Bangladešo partijos ir profsąjungos