Bangladèšo kis
Bendroji ūkio apžvalga
Bangladešas – ekonomiškai silpna valstybė. 2000 BVP sudarė 47,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 370 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Užsienio skola 16,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2001).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Bangladešo BVP sudarė 416,265 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 1 099,767 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui buvo 2503 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 6613 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
https://s.vle.lt/diagramos/181.html
2358
Pramonė
Bangladeše yra gamtinių dujų (Bangladešo vyriausybės duomenimis, išžvalgytų išteklių apie 462 mlrd. m3, 2000; kitais duomenimis apie 909 mlrd. m3); 1999 gauta 9,1 mlrd. m3 gamtinių dujų. Be to, yra naftos (ištekliai – 56,9 mlrd. barelių, 2002; naftos gavyba tenkina 0,5 % Bangladešo poreikių), durpių (400–500 mln. tonų), klinties, kaolino, nedidelių rusvųjų anglių ir lignito telkinių. Bendra elektrinių galia 3800 megavatų (2000). 1999 pagaminta 12,1 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos; apie 40 % jos prarandama. Tik apie 15 % gyventojų aprūpinami elektros energija (25 % miesto ir 10 % kaimo gyventojų, 2000). Šiluminės elektrinės (kūrenamos daugiausia gamtinėmis dujomis) gamina 94 %, hidroelektrinės – 6 % elektros energijos. Vienintelė Kaptai hidroelektrinė (galia 130 megavatų) yra prie Karnaphuli upės.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – tekstilės (džiuto, medvilnės), maisto, siuvimo pramonė. Bangladešas užima antrąją vietą pasaulyje (po Indijos) pagal džiuto dirbinių gamybą. Dakos, Čittagongo, Khulnos, Maimensingho apylinkėse daug nedidelių tekstilės pramonės įmonių, gaminančių audinius iš džiuto. Fabrikų, gaminančių medvilninius audinius, daugiausia Dakoje, Narajangandže, Čittagonge. Apie 80 % siuvimo pramonės dirbančiųjų – moterys; iš atvežtinių audinių pagaminta produkcija daugiausia eksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas. Maisto pramonės svarbiausios šakos – ryžių valymas, tabako, arbatžolių, vaisių perdirbimas, cukraus, aliejaus, druskos garinimas. Čittagonge perdirbama nafta, liejamas plienas, Sitakunde iš atvežtinių dalių surenkami automobiliai. Chemijos pramonė daugiausia gamina mineralines trąšas, dirbtinį pluoštą, dažus. Popieriaus gamybos didžiausia įmonė yra Čandraghonoje; kartonas gaminamas Khulnoje, popieriaus masė (iš bambukų, cukranendrių, perdirbto džiuto atliekų) – Sylhete, mediena apdirbama Dakoje, Khulnoje.
darbininkai rankiniu būdu gamina plytas (Bangladešas)
Yra cemento, odos apdirbimo, elektrotechnikos pramonės, laivų statybos ir remonto įmonių. Amatai (odos, keramikos, medžio, žalvario dirbinių, kilimų, muslino, drabužių, avalynės gamyba). Bangladešo pramonės produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2358
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 10,7 mln. hektarų (73 % Bangladešo teritorijos), iš jų dirbamoji žemė – 67 % (didžiausia dirbamosios žemės dalis iš Azijos valstybių; apie šeštadalį jos drėkinama), pievos ir ganyklos – 4 %. Apie 50 % Bangladešo ūkių yra mažesni kaip 1 hektaras; nemaža žemdirbių, neturinčių nuosavos žemės.
Daugiausia auginama ryžiai (apie 78 % Bangladešo pasėlių ploto; ketvirtoji vieta pasaulyje po Kinijos, Indijos, Indonezijos pagal ryžių derlių, 2001), be to, kviečiai, miežiai, kukurūzai (apie 3 % pasėlių ploto); kasmet importuojama apie 3 mln. tonų grūdų. Svarbiausias eksportinės reikšmės augalas – džiutas (apie 7 % pasėlių ploto; auginamas daugiausia Bangladešo vidurinėje ir šiaurinėje dalyse). Bangladešas užima trečiąją vietą pasaulyje (po Indijos ir Kinijos) pagal džiuto derlių (31 % pasaulio džiuto produkcijos, 2001). Bangladešo šiaurės rytuose ir Čittagongo kalnų papėdėse auginami arbatmedžiai. Dar auginama cukranendrės, tabakas, vilnamedžiai, pupiniai (sojos, lęšiai, pupelės), prieskoniniai augalai (imbierai, pipirai), bananai, mangai, ananasai, papajiniai melionmedžiai, citrinmedžiai, kokospalmės, arachiai, rapsai, sezamas, daržovės. Žemės ūkio augalai dera du–tris kartus per metus. Bangladešo augalininkystės produkcija – 2 lentelėje.
nuimamas arbatžolių derlius
Gyvulininkystė ekstensyvi. Veisiama daugiausia ožkos ir avys; darbams naudojami buivolai. Bangladešas užima penktąją vietą pasaulyje (po Kinijos, Indijos, Pakistano, Sudano) pagal ožkų skaičių, antrąją vietą (po Indijos) pagal ožkų pieno primilžius ir penktąją vietą (po Kinijos, Indijos, Pakistano, Nigerijos) pagal ožkų mėsos produkciją. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. 1998 sugauta 1,4 mln. tonų žuvų (apie 80 % – vidaus vandenyse); Bengalijos įlankoje gaudomos daugiausia krevetės.
2
3
4
2358
Turizmas
1998 Bangladešą aplankė apie 172 000 užsienio turistų. Pajamos iš turizmo 1997 sudarė 59 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Indijos, Didžiosios Britanijos, Pakistano, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos. Labiausiai lankoma Sundarbanas, Čittagongo kalnai ir Čittagongo miestas, Daka, Teknafas (piečiausias Bangladešo miestas), Cox Bazaro paplūdimys (Bangladešo pietryčiuose).
2358
Transportas ir ryšiai
rikšos su keleiviais Dakoje
Automobilių kelių yra 202 000 kilometrų, iš jų su kieta danga 19 100 kilometrų. Geležinkelių apie 2750 kilometrų (21 a. pradžia). Dakoje yra tarptautinis oro uostas. 1998 pastatytas 4,8 kilometro ilgio tiltas per Džamuną. Svarbiausias yra vidaus vandenų transportas (juo pergabenama 70 % vietinių ir užsienio prekybos krovinių). Laivuojama apie 5000 kilometrų upių (per potvynius apie 8400 kilometrų). Upių didžiausi uostai: Daka, Narajangandžas, Čandpuras, Barisalis, Khulna. Jūrų uostai: Čittagongas, Čalna, Mongla. Dujotiekių 1220 kilometrų.
2358
Bankai
Centrinis bankas – Bangladesh Bank (įkurtas 1971; būstinė Dakoje). 21 a. pradžioje veikė 49 bankai (4 nacionalizuoti komerciniai, 28 privatūs komerciniai, 12 užsienio bankų, 5 plėtros finansinės organizacijos), dvi vertybinių popierių biržos (Čittagonge ir Dakoje). Bangladešo piniginis vienetas – taka (įvesta 1972), lygi 100 paisų.
830
Užsienio prekyba
Bangladešo užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
Daugiausia eksportuojama siuvimo ir trikotažo pramonės gaminiai, džiutas ir jo gaminiai, žuvys ir vėžiagyviai, oda ir jos gaminiai, arbatžolės, karbamidas; daugiausia importuojama transporto priemonės ir jų įranga, nafta ir jos produktai, tekstilės pramonės žaliava (medvilnė), plienas, elektros įranga ir jos dalys, kviečiai ir ryžiai, chemikalai, cementas. Daugiausia eksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Prancūziją. Daugiausia importuojama iš Kinijos, Indijos, Singapūro, Malaizijos, Indonezijos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Bangladešą eksportavo prekių už 3,1 mln. litų, importavo iš Bangladešo už 0,8 mln. litų.
2018 Lietuva į Bangladešą eksportavo prekių už 23,055 mln. eurų, importavo iš Bangladešo prekių užs5,696 mln. eurų.
2021, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ir Bangladešo prekybos apyvarta siekė 7,77 mln. eurų. Lietuva į Bangladešą eksportavo prekių už 4,51 mln. eurų, importavo iš Bangladešo prekių už 3,26 mln. eurų (daugiausia drabužių ir kitų tekstilės gaminių).
Bangladešo BVP struktūra (2000)
2358
2271
-Bangladešo pramonė; -Bangladešo žemės ūkis; -turizmas Bangladeše; -Bangladešo transportas; -Bangladešo bankai; -Bangladešo užsienio prekyba; -Bangladešo ekonominiai ryšiai su Lietuva
Bangladešo konstitucinė santvarka
Bangladešo partijos ir profsąjungos