bangõs ir dalẽlės dualùmas, korpuskulnis‑bangnis dualzmas, kvantinės mechanikos teiginys, kad fizinei tikrumai (materijai) būdingos ir bangų, ir dalelių savybės. Šviesos, kuriai pagal klasikinę fiziką būdingos tik bangų savybės, kaip dalelių, t. y. fotonų, srauto idėją 1905 pirmasis iškėlė A. Einsteinas, aiškindamas fotoelektrinius reiškinius. Elektromagnetinės spinduliuotės sklaida elektronais (Comptono reiškinys), fotoplokštelės, apšviestos silpna šviesa, pajuodijimas taškais ir kiti stebėti reiškiniai patvirtino A. Einsteino prielaidą. Rimties masę turinčių dalelių, kurioms pagal klasikinę fiziką bangų savybės nebūdingos, dualumo idėją 1924 iškėlė L. V. de Broglie, o 1927 atlikti elektronų difrakcijos kristaluose tyrimai (C. J. Davissonas ir L. H. Germeris) L. V. de Broglie prielaidą visiškai patvirtino. Bangos ir dalelės dualumo principas svarbus interpretuojant banginę funkciją.
2469