bangų interferencija

iš dviejų šaltinių sklindančių bangų interferencija vandens paviršiuje

bang interfereñcija, dviejų ar kelių vienodo ar beveik vienodo dažnio (koherentiškumas) bangų sudėtis. Suminės bangos amplitudė įvairiuose erdvės (terpės) taškuose sustiprėja ar susilpnėja. Jei interferuojančių bangų intensyvumas nėra labai didelis, galioja superpozicijos principas (t. y. atstojamasis banginis virpesys bet kuriame taške lygus sumuojamų banginių virpesių geometrinei sumai). Interferuoja įvairios prigimties bangos: bangos skysčio paviršiuje, tampriosios (akustinės), elektromagnetinės (radijo bangos, šviesa). Paprasčiausia yra dviejų harmoninių vienodo dažnio bangų interferencija, kai virpesių kryptis šiose bangose yra vienoda (kitaip tariant, jų poliarizacija vienoda), tuomet suminės bangos amplitudė A kuriame nors taške: $A=\sqrt{A_1^2+A_2^2+2A_1{A}_2\cos \phi }$; čia A₁ ir A₂ – interferuojančių bangų amplitudės, φ – jų fazių skirtumas tiriamajame taške. Suminės bangos amplitudė su pakaitomis einančiais maksimumais ir minimumais sudaro vad. interferencinį vaizdą. Jei A₁ = A₂, tai didžiausia atstojamosios bangos amplitudė lygi 2A₁, o mažiausia – nuliui. Tuose erdvės taškuose, kuriuose šių bangų fazės yra priešingos (skiriasi nπ; čia n – nelyginis skaičius), suminio lauko amplitudė lygi interferuojančių bangų amplitudžių skirtumui, o ten, kur fazės vienodos (skiriasi mπ; čia m – lyginis skaičius) – jų sumai.

Dėl dviejų vienodo dažnio priešpriešiais sklindančių plokščiųjų bangų interferencijos susidaro stovinčioji banga. Bangų interferencija naudojamasi radiotechnikoje (sudėtingų antenų kryptingumas gerinamas panaudojant bangų interferencijos dėsningumus), optinėje ir akustinėje holografijoje (bangų interferencija grindžiamas atvaizdo įrašymas ir atkūrimas). Bangų interferencija pagrįstas optinių interferometrų, radiointerferometrų, interferencinių radiotoliamačių veikimas.