dubuo su bangų ornamentu (terakota, apie 150–100 pr. Kr., Megara, Graikija; Metropolitano meno muziejus Niujorke)
bang ornameñtas, juostinis ornamentas, primenantis viena linija išdėstytas, taisyklingai banguojančias vilnis. Bangos supaprastinto piešinio, ritmiškos. Simbolizuoja judėjimą, nevaldomą jėgą, gyvybingumą. Bangų ornamentas susiformavo antikos laikais – puošė architektūros statinius, taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinius (baldus, keramiką, tekstilę). Renesanso ir neoklasicizmo laikotarpiais bangų ornamentu puošti dailieji dirbiniai.
bangų ornamentas
2972