bang teòrija, kalbų giminystės ir kalbos reiškinių plitimo hipotezė. Paskelbė vokiečių kalbininkas J. Schmidtas veikale Indoeuropiečių kalbų giminystės santykiai (Die Verwandtschaftsverhältnisse der indogermanischen Sprachen 1872). Jis parodė, jog kalboje atsiradusios naujos ypatybės plinta ne taisyklingai šakodamosi, kaip manė A. Schleicheris ir kiti genealoginio kalbų medžio teorijos šalininkai, bet tarsi bangos, kartais apimdamos didesnius, kartais mažesnius kalbos plotus. Dėl to atskira kalbų šaka kai kuriais bruožais artimesnė vienai, o kitais – kitai kalbų šakai. J. Schmidtas nurodė keletą izoglosų, kurių pagrindu į vieną šeimą jungiasi germanų bei baltų ir slavų kalbų grupės, t. p. sanskritas ir graikų kalba. Arealinės kalbotyros duomenys dažnai paremia bangų teoriją.
2069