bánkas (it. banco – stalas), finansų institucija, telkianti laikinai laisvas įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšas bei namų ūkių santaupas, teikianti paskolas, atliekanti piniginius atsiskaitymus, vykdanti pinigų ir vertybinių popierių emisiją, atliekanti su jais, užsienio valiuta bei auksu susijusias operacijas ir kitas funkcijas.
Banko aktyvai ir pasyvai
Banko, kaip ir kitų ūkio subjektų, turto būklę rodo turimi aktyvai (turtas) ir pasyvai (prisiimti įsipareigojimai). Banko aktyvai (banko turtas ir reikalavimai kitiems nuosavybės savininkams) apima: pinigus, lėšas centriniame banke, iždo vekselius, pretenzijas kitoms kredito ir finansų institucijoms, paskolas, skolų vertybinius popierius, nuosavybės vertybinius popierius, materialųjį (įvertintą be amortizacijos ir nusidėvėjimo) ir nematerialųjį turtą, specialiuosius atidėjinius (abejotinoms paskoloms ir jų palūkanoms padengti, kitiems abejotiniems aktyvams). Aktyvų svarbiausią dalį sudaro paskolos (banko paskola). Banko pasyvus (banko įsipareigojimus kitiems nuosavybės savininkams) sudaro įsiskolinimai kitoms kredito ir finansų institucijoms, indėliai ir akredityvai, specialieji ir skolinimosi fondai, specialiosios ir kitos atsargos.
banknotai
Banko likvidumas
Banko sugebėjimas laiku ir su mažiausiomis išlaidomis įvykdyti savo įsipareigojimus, tam tikrą banko aktyvų dalį paversti grynaisiais pinigais, kartu išlaikant nominalią tų aktyvų vertę, vadinamas banko likvidumu (Lietuvoje komercinių bankų likvidus turtas negali būti mažesnis kaip 30 % einamųjų įsipareigojimų). Bankas laikomas visiškai likvidžiu, jei turimos likvidžios lėšos (banko atsargos) leidžia padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Likvidumo problemos mažina indėlininkų ir kitų kreditorių pasitikėjimą ir gali tapti banko bankroto priežastimi.
Banko pelnas
Banko veiklos bendrųjų pajamų (palūkanų pajamų, komisinių ir paslaugų pajamų, pajamų iš vertybinių popierių ir kitų) ir bendrųjų išlaidų (palūkanų išlaidų, komisinių ir paslaugų išlaidų, operacinių išlaidų, materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo atskaitymų, specialiųjų atidėjinių ir kitų) skirtumas sudaro banko pelną. Iš šio dydžio atėmus mokesčius gaunamas grynasis pelnas.
Pagrindinės operacijos
Banko atliekamos operacijos sąlygiškai skirstomos į tris grupes: pasyvines, aktyvines ir patarnaujamąsias (komiso).
Atlikdamas pasyvines operacijas bankas kaupia lėšas kreditavimui. Prie šių operacijų priskiriama: terminuotųjų (taupomųjų) indėlių priėmimas iš verslo įmonių, namų ūkių ir kitų struktūrų bei einamųjų sąskaitų atidarymas; kitų kredito ir finansų institucijų indėlių priėmimas; indėlių sertifikatų išleidimas; paskolų, kredito linijų gavimo ir tvarkymo operacijos; banko vertybinių popierių (akcijų) emisija; turimo turto (materialiojo, įvairių vertybinių popierių ir kito) pavertimas pinigais ir kita.
Atlikdamas aktyvines operacijas bankas kredituoja savo klientus. Prie šių operacijų priskiriama: trumpalaikio (iki vienerių metų), vidutinės trukmės (nuo vienerių iki septynerių aštuonerių metų) ir ilgalaikio (dar ilgesnių laikotarpių) kredito teikimas verslo įmonėms, savivaldybėms ir namų ūkiams; lėšų skolinimas kitiems bankams ir kredito bei finansų institucijoms; skolinimas valstybei perkant trumpalaikius ir ilgalaikius iždo vertybinius popierius; kitų skolos ir nuosavybės vertybinių popierių įsigijimas; paskolos dokumentų (daugiausia vekselių) diskontavimas (pirkimas prieš jų apmokėjimo terminą); indėlių sertifikatų pirkimas; išperkamosios nuomos operacijos ir kita.
Patarnaujamąsias operacijas sudaro įvairaus pobūdžio banko tarpininkavimas: lėšų perkėlimas iš vienos sąskaitos į kitą (žiro operacijos); šalies ir užsienio valiutų keitimas; brangenybių, dokumentų ir kitų vertybių saugojimas; čekių tvarkymas; mokamųjų kortelių platinimas ir tvarkymas; įvairios tarptautinės operacijos (pinigų pervedimas iš vienos šalies į kitą, tarptautinių atsiskaitymų tvarkymas ir kita); patikėtosios (trastinės) palikimo tvarkymo, globos ir agento paslaugų operacijos; draudimo operacijos ir kita.
Bankas teikia paslaugas individualiems klientams (einamosios sąskaitos, terminuotieji ir kaupiamieji indėliai, mokamieji pavedimai, paskolos būstui pirkti ir remontuoti, mokamosios kortelės, finansų maklerio paslaugos, individualių seifų nuoma, draudimo paslaugos, čekiai, kasos operacijos, valiutų pirkimas ir pardavimas, išperkamoji nuoma) ir verslo klientams (einamosios sąskaitos, paskolos, mokamieji pavedimai, dokumentiniai akredityvai, vekseliai, garantijos ir laidavimo įsipareigojimai, investicinės bankininkystės paslaugos, finansų maklerio paslaugos, mokamosios kortelės, valiutų pirkimas ir pardavimas, kasos operacijos, čekiai, turto valdymas, inkasacija, išperkamoji nuoma).
Vis daugiau paslaugų teikiama kompiuteriniais tinklais (elektroninė bankininkystė).
Bankų rūšys
Pagal veiklos pobūdį ir atliekamas funkcijas skiriamos dvi pagrindinės rūšys: centrinis bankas (turi išimtinę pinigų emisijos teisę, prižiūri komercinių bankų veiklą, vykdo valstybės pinigų politiką ir kita; gali būti vienos, kelių ar keliolikos valstybių) ir komercinis bankas (priima indėlius, teikia paskolas, atlieka žiro ir kitas banko operacijas).
Komerciniai bankai gali būti universalieji (atlieka visas pagrindines operacijas; nuo 20 a. pabaigos pastebima bankų universalėjimo tendencija) ir specializuotieji (atlieka tik tam tikras operacijas, aptarnauja tik tam tikrą klientų kategoriją). Specializuotieji: taupomasis bankas (kaupia gyventojų santaupas ir įtraukia jas į finansinio kapitalo rinką), investicinis bankas (emituoja, perka ir parduoda vertybinius popierius), hipotekos bankas (teikia paskolas, įkaitinius raštus bei atlieka kitas operacijas, susijusias su nekilnojamuoju turtu; pvz., žemės ūkio bankas, melioracijos, komunalinis ir kiti), kliringo bankas (atlieka tarpbankinių ir kitų atsiskaitymų operacijas negrynaisiais, jam analogiškas žiro bankas), prekybos bankas (kredituoja užsienio prekybą, atlieka tarptautinius atsiskaitymus), inovacinis bankas (kredituoja įvairius projektus, pvz., naujų technologijų kūrimą ir diegimą) ir kiti.
Amsterdamo municipalinio žiro banko darbuotojos (Olandija, 1944)
Pagal nuosavybės formą bankas gali būti: privatus (priklauso vienam bankininkui ar jų grupei, dažniausiai vadinamas bankiniais namais, bankine kontora; jų skaičius pasaulyje mažėja), akcinis (veikia akcinės bendrovės forma; tokie yra dauguma šiuolaikinių komercinių bankų), kooperacijos (sukaupia kreditinius išteklius iš savo narių ir teikia jiems trumpalaikes paskolas), municipalinis (priklauso miestų savivaldos institucijoms, teikia ilgalaikes paskolas miestų ūkiui plėtoti), valstybinis bankas (valstybės nuosavybė, tokie yra centrinis, dalis taupomųjų ir kiti), tarptautinis (pvz., Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Pasaulio bankas, Afrikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas).
Bankų sistema
Bankų sistemą sudaro tarpusavyje susijusių šalies (regiono) įvairių rūšių bankų bei kitų kredito įstaigų visuma, paprastai organizuojama dviem lygiais: pirmąjį sudaro centrinis bankas, antrąjį – komercinių bankų bei kitų atsiskaitymo ir kredito įstaigų visuma. Daugelyje valstybių centrinis bankas, siekdamas garantuoti indėlių saugumą ir apsaugoti bankus nuo bankroto grėsmės, atlieka komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų veiklos priežiūrą: išduoda ir anuliuoja bankų veiklos licencijas, leidžia steigti filialus (skyrius, vykdančius visas arba dalį banko operacijų), draudžia atlikti tam tikras operacijas, stebi bankų likvidumą bei mokumą ir kita.
Lichtenšteino nacionalinis bankas (Liechtensteinische Landesbank, įkurtas 1861) Vaduce
Įvairių šalių bankų sistemos turi skirtumų. Jungtinės Karalystės bankų sistemą sudaro Anglijos bankas (pirmasis lygis) ir daug skyrių turintys įvairių rūšių (universalieji, taupomieji, prekybos bankai, diskonto namai, žiro atsiskaitymų sistemos bankas – National Girobank) komerciniai bankai (antrasis lygis). Jungtinių Amerikos Valstijų centrinio banko funkcijas atlieka Federalinė rezervų sistema, vienijanti 12 regioninių federalinių rezervų bankų (pirmasis lygis). Ši sistema kontroliuoja daugiau kaip 6000 komercinių bankų ir kredito bendrovių (antrasis lygis). Rusijoje veikia Rusijos bankas ir įvairios kredito institucijos (2000 jų buvo apie 1370; didžiausi bankai – Sberbank Rossii, Alfabank, Maskvos bankas, Avtobank, Gazprombank, Vneštorgbank).
Istorinė apžvalga
Bankinių operacijų užuomazgų jau buvo senovės Babilone, Egipte, Graikijoje, Romoje. Šventyklos, stambūs pirkliai, iš dalies ir valstybinės žinybos priimdavo saugoti monetas, aukso ir sidabro lydinius, brangenybes, keisdavo monetas, persiųsdavo jas nurodytam adresatui, už dideles palūkanas teikdavo paskolas. Žlugus Romos imperijai bankinės operacijos Europoje beveik visai išnyko. Bažnyčios ir vienuolynai kelis šimtmečius buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti.
Viduriniais amžiais plėtojantis prekybai (ypač Italijoje), didėjo pinigų (monetų) keitimo operacijų paklausa.
Atsirado pinigų keitėjų profesija, reikalaujanti ypač didelio patyrimo dėl monetų įvairovės ir falsifikuotų monetų gausumo. Be profesionalių keitėjų, pinigų keitimu vertėsi ir auksakaliai. Iš tokių pinigų keitėjų 12–13 a. atsirado bankininkai (italų kalba banchieri, nuo žodžio banco – stalas, už kurio sėdėjo tokie keitėjai), kurie pradėjo atlikti ir kitas operacijas: priimti saugoti pinigus (monetas), juos persiųsti, teikti paskolas. Pirmieji vidurinių amžių bankai atsirado Lombardijoje. Vidurinių amžių pabaigos istoriniuose šaltiniuose minimi depozitų ir žiro bankai. Pirmieji bankai Italijoje, Olandijoje ir kai kuriose kitose šalyse buvo luominiai, skirti pirklių veiklai finansuoti. 1338 Florencijoje (Italija) tokių pirklių bankų buvo net 80, 1369 Briugės mieste (Belgija) – 15. Bankų kūrimąsi skatino valstybinė valdžia, savo aktais įsteigusi depozitų bankus Barselonoje (1401), Casa di San Giorgia Genujoje (1407), Banco della Piazza di Rialto Venecijoje (1587), Milano (1593), Amsterdamo (1609), Hamburgo (1619), Niurnbergo (1621), Stokholmo (1656, nuo 1668 Švedijos valstybinis bankas), Anglijos banką (1694). Pastarasis turėjo teisę leisti banknotus, kuriuos buvo galima iškeisti į aukso monetas. Su šio banko veikla siejama popierinių pinigų eros pradžia.
viduramžių pinigų keitėjas su žmona (dailininkas Marinus van Reymerswaele (1490-1556); Dresdeno senųjų meistrų paveikslų galerija, Vokietija)
Koncentruojantis gamybai ir kapitalui pramonėje, plėtėsi ir bankai. Atsirado pirmieji akciniai bankai (Didžiojoje Britanijoje 1833 National Provincial Bank, 1834 Westminster Bank, 1836 Birminghamo; Vokietijoje pirmieji įsteigti 1849–1856, Prancūzijoje 1852–1863).
Jungtinėse Amerikos Valstijose 17 a. pabaigoje atsirado pirmieji žemės bankai, teikiantys hipotekinį kreditą, 18 a. pabaigoje – įvairių valstijų nacionaliniai bankai, atliekantys emisijos ir komercinių bankų funkcijas. Vyko bankų koncentracija ir mažų bankų išstūmimas. Po 1929–1933 pasaulinės ekonominės krizės (Didžioji depresija) padidėjo valstybės kišimasis į bankų veiklą: buvo suvalstybinti daugelio valstybių centriniai bankai (1938 Kanados bankas, 1945 Prancūzijos bankas, 1946 Anglijos bankas, 1948 Olandijos bankas), kai kur ir didžiausi bei vidutinio dydžio komerciniai bankai (pvz., Prancūzijoje, Italijoje).
Komunistinių šalių bankų sistemos buvo kuriamos pagal SSRS bankų sistemos modelį. Centrinio banko ir komercinių bankų funkcijos buvo sutelktos vienoje didelėje institucijoje – Valstybiniame banke (SSRS – Gosbank, įkurtas 1921, veiklos modelį baigė formuoti 1930, turėjo kontoras ir 4500 skyrių sovietinėse respublikose). Valstybinis bankas buvo susijęs su Ekonomikos planavimo (SSRS – Gosplan), Finansų ir kitomis ministerijomis, kurios formavo bendrą šalies ekonomikos planą. Valstybinio banko pareiga buvo patenkinti ekonominių planų finansavimo poreikius, teikti paskolas gamykloms ir kitiems subjektams, kontroliuoti gamybos bei finansinių planų įgyvendinimą ir darbo užmokesčio fondo naudojimą. Valstybinis bankas turėjo banknotų leidimo monopolį, atsakė už pinigų išleidimą į cirkuliaciją, atliko ir specialias kreditavimo funkcijas, susijusias su žemės ūkio finansavimu, kapitalo investicijų operacijomis, užsienio prekyba, taupymo skatinimu, arba šias funkcijas delegavo specializuotoms institucijoms. Pvz., 1959 SSRS buvo įkurtas Statybos bankas (Strojbank), atsakingas už valstybinių biudžetinių asignavimų sutelkimą, ilgalaikį ir trumpalaikį statybų kreditavimą ir investicijas į įvairius ekonomikos sektorius (išskyrus žemės ūkį); 1961 gerokai išplėstos Užsienio prekybos banko (Vneštorgbank) operacijos: iš pradžių daugiausia aprūpindavo turistus ir diplomatines misijas užsienio valiuta bei pervesdavo pinigus iš užsienio, vėliau ėmė aptarnauti visus užsienio valiuta sudarytus sandorius; 1963 Gosbank dalimi tapo Taupomieji bankai, kurie atidarydavo sąskaitas tik fiziniams asmenims ir suteikdavo galimybę kaupti santaupas. Komunistinių šalių bankų sistemos nebuvo pastovios, ilgainiui modifikavosi. Pagrindiniai pokyčiai susiję su specializuotų institucijų išskyrimu iš Valstybinio banko ar susiliejimu su juo bei veikimo laisvės išduodant paskolas laipsniu.
Nuo 20 a. 8 dešimtmečio vis labiau ryškėjo bankų internacionalizacija. Daug Jungtinių Amerikos Valstijų, Vakarų Europos ir Japonijos bankų įsteigė savo filialus (skyrius) kitose šalyse (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų pagrindiniai bankai 1987 turėjo apie 900 skyrių kitose šalyse, 21 a. pradžioje – apie 1000 skyrių; kitų šalių apie 500 bankų turi savo skyrius Jungtinėse Amerikos Valstijose). Tarptautinės bankininkystės plėtra lėmė ofšorinės bankininkystės (bankų skyriai priima indėlius kita, ne tos šalies, kurioje veikia, valiuta; eurovaliuta) paplitimą finansinių lengvatų rajonuose (Liuksemburge, Honkonge, Bahamose, Singapūre ir kitur). Bankai pradėjo teikti ir netradicines paslaugas (išperkamosios nuomos, faktoringo, draudimo, konsultavimo). Šiuolaikiniai bankai teikia apie 200 pavadinimų paslaugas, aptarnauja klientus kompiuterių tinklais (1997 atsirado pirmieji bankai, aptarnaujantys klientus tik elektroninio ryšio priemonėmis).
Didžiausi pasaulio bankai
Didžiausi pasaulio komerciniai bankai (pagal rinkos kapitalizaciją 2024 02) pateteikti 1 lentelėje.
3
Didžiausi Europos valstybių bankai
Didžiausi Europos valstybių komerciniai bankai parodyti 2 lentelėje.
1
Bankai Lietuvoje
Apie bankus Lietuvoje – Lietuvos bankai.
369
3160
830
2687
664