bankininkỹstė, finansinio tarpininkavimo verslas.
Paslaugos
Bankininkystės pagrindą sudaro bankų (bankas) pinigų skolinimasis už mažesnes palūkanas (indėlių priėmimas) ir jų perskolinimas už didesnes palūkanas (paskolų išdavimas), fizinių asmenų ir ūkio subjektų einamųjų sąskaitų tvarkymas.
Be pagrindinės veiklos, bankai teikia daug papildomų paslaugų: perka ir parduoda vertybinius popierius, prekiauja užsienio valiuta, parduoda mokamąsias korteles ir jas tvarko, pagal įgaliojimą valdo turtą bei vykdo testamentus, organizuoja tarpbankinius atsiskaitymus ir kita.
Istorija
Bankininkystės užuomazgų būta jau senovės Babilone, Egipte, Graikijoje, Romoje. Bankininkystės pradininkais laikomi žyniai, auksakaliai, pinigų keitėjai. 12–13 a. Italijoje atsirado bankininkai. Pirmieji bankai (15 a. pradžioje) aptarnavo prekybininkus. Vėliau teikiamų paslaugų kiekis ir formos plėtėsi. Bankai pradėjo specializuotis, derinti veiksmus, kurti įvairias asociacijas. Ilgainiui susiformavo hierarchinė bankų sistema racionaliam finansinių išteklių judėjimui valdyti.
Apie bankininkystę buvo kaupiama informacija, kuriami šios veiklos reguliavimo mechanizmai, analizuojama su ja susijusi įvairi rizika ir kita (bankininkystė).
2271