Bannockburno mūšis

Bannockburno mūšis (piešinys iš Walterio Bowerio Scotichronicon kronikos, 15 a. 5 dešimtmetis, Kembridžo universiteto Kristaus kūno koledžas)

Bannockburno mūšis (Bãnokberno mšis; angl. Battle of Bannockburn) vyko 1314 06 23–24 tarp anglų ir škotų prie Bannocko ežero (Škotija) per Škotijos nepriklausomybės karą (1304–14). Pretendento į Škotijos sostą Roberto Bruce’o kariuomenė (apie 5000–6000 lengvai ginkluotų vyrų) pelkėtoje žemumoje nuo kalvos netikėtai užpuolė Anglijos karaliaus Eduardo II kariuomenę (apie 3000 raitelių ir apie 20 000 pėstininkų) ir sumušė – žuvo 60 baronų ir baronetų, karalius pabėgo. Škotų, be ietininkų, žuvo tik 2 riteriai. Po mūšio Robertas Bruce’as vainikavosi karaliumi (Robertas I Brusas). Bannockburno mūšis – garsiausios kautynės per visą Škotijos istoriją. 1964 minint įvykio metines Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II mūšio lauke Robertui I Brusui atidengė paminklą.

Roberto I Bruce’o paminklas (skulptorius Charlesas d'Orville’is Pilkingtonas Jacksonas, 1964) Bannockburno mūšio lauke

1104