Veronos katedros baptisterija (marmuras, apie 1123, manoma, skulptorius Brioloto)
baptistèrija (gr. baptistērion – maudyklė), krikštyklà, krikšto apeigų patalpa. Ankstyvojoje krikščionybėje buvo statomas atskiras pastatas arba bažnyčios priestatas. Dažniausiai apskritas arba daugiakampis, dekoruotas mozaikomis, skulptūromis. Jo centre būdavo krikšto vandens šaltinis – apvali, daugiakampė ar kryžiaus formos įduba su vandeniu, kad būtų galima krikštyti panardinant. Viena seniausių (3 a.) baptisterijų rasta Sirijoje. Europoje baptisterijas pradėta statyti 4 amžiuje. Vakarų Bažnyčioje pasikeitus krikšto apeigoms (13–14 a.) baptisterijos nebestatomos. Vatikano II susirinkimo (1962–65) nutarimuose rekomenduojama naujai statomose bažnyčiose įrengti krikšto apeigoms atskirą koplyčią prie bažnyčios durų (per krikštą simboliškai įeinama į Bažnyčią – tampama jos nariu).
2709