barbarizmai

barbarzmai (gr. barbarismos – negraikiškas posakis), svetimýbės, nenorminiai skoliniai. Dažnai taip vadinami bendrinėje kalboje nepageidaujami svetimos kilmės žodžiai. Tautos politinio ir kultūrinio savarankiškumo augimas paprastai stiprina barbarizmų vengimo tendenciją. Neabejotini barbarizmai lietuvių bendrinės kalbos normintojams dabar nedaug kelia rūpesčių – jų raštingi žmonės privengia. Iš senųjų skolinių tik keliolika barbarizmų dar pavartojama bendrinėje kalboje (ãlinti ‘laisinti (žemę); niokoti, naikinti; varginti, kamuoti’, ankas ‘vaikaitis’, balanà ‘skala’, bujóti ‘klestėti, tarpti, vešėti’, gsis ‘kartas, protarpis; (vėjo) protrūkis, atsiūba, pūkšnis’). Sovietų okupacijos metais užplūdę buitiniai rusizmai paprastai arba likdavo už bendrinės kalbos ribų, arba tekliudydavo (sakytine forma) pačius jos pakraščius (prarãbas, svárka, ukõlas). Atkūrus nepriklausomybę padaugėjo anglicizmų. Grožinėje literatūroje barbarizmai kartais pavartojami kaip meninė priemonė.

L: J. Pikčilingis Lietuvių kalbos stilistika t. 1 Vilnius 1971.

2701