Barbizòno mokyklà (École de Barbizon), 19 a. 4–7 dešimtmečio prancūzų tapytojų peizažistų grupuotė. Dailininkai tapė Barbizono kaimo apylinkėse (iš čia kilo pavadinimas). Nariai: T. Rousseau (iniciatorius), J. Dupré, Ch. F. Daubigny, N. V. Diazas de la Peña, C. Troyonas, Charlesʼis Jacque’as, J.‑F. Millet (nuo 1849); jiems artimas buvo J.‑B. C. Corot.
J.‑B. C. Corot. Ville-d’Avray (aliejus, apie 1867, Nacionalinė galerija Vašingtone)
Barbizono mokykla susibūrė silpstant akademizmui, romantizmui; jos nuostatoms turėjo įtakos 17 a. olandų, 19 a. pradžios anglų (ypač J. Constable’io, R. P. Boningtono), 18–19 a. prancūzų peizažo tapyba. Kūryboje atsisakyta akademistinio gamtos idealizavimo. Iš natūros tapydami kraštovaizdį (dažnai Fontainebleau mišką), kartais įterpdami stafažines figūras, dailininkai siekė realistiškai perteikti gamtos formas, erdvę, šviesos, spalvų niuansus. Vyresniųjų dailininkų (T. Rousseau, J. Dupré, N. V. Diazo de la Peños) peizažai didingi, juose romantiškai išaukštinta gamta. Kai kurie jaunesnieji (Ch. F. Daubigny) daugiau dėmesio skyrė plenerinės tapybos raiškos galimybėms.
Barbizono mokykla turėjo įtakos realistinio peizažo plėtotei Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse, padėjo pamatus impresionizmui.
J.‑B. C. Corot. Keltininkas (aliejus, apie 1865, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
J. Dupré. Karvės eina per brastą (aliejus, 1836, Metropolitano meno muziejus Niujorke)