Barborà, Barborà Žagariẽtė 1628Senoji Žagarė 1648, lietuvių liaudies šventoji. Lietuvoje gerbiama nuo 17 amžiaus. Kilusi iš bajorų Umiastauskų giminės. 1655 per Senosios Žagarės bažnyčios gaisrą jos palaikai stebuklingai išliko. Jie buvo įdėti į stiklinį karstą Senosios Žagarės bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi. Žmonės pradėjo lankytis prie karsto, prašydavo užtarimo, malonių, melsdavosi, darydavo įžadus. 1755 Žemaičių vyskupas A. D. Tiškevičius nusiuntė į Romą žmonių, kurie meldėsi prie Barboros karsto, išgijimų aprašymą. 1940 per sovietų okupaciją jos palaikai buvo išniekinti. Gerbimas tęsėsi. 1963 uždarius Senosios Žagarės bažnyčią gerai išsilaikę palaikai sovietų valdžios buvo kažkur išvežti. Po 1994 atidarius bažnyčią jos rūsyje pastatytas simbolinis karstas. Lietuvos Katalikų Bažnyčia rūpinasi Barboros beatifikacija.
Šventoji Barbora
2271