Barborà, šventoji mergelė, kankinė (šventė – gruodžio 4). Manoma, gyveno 1 a. Nikomedijoje (dabar İzmitas, Turkija). Pasak legendų, tėvas pagonis ją įkalino bokšte, kad apsaugotų nuo krikščionių. Origeno mokinys slapta pakrikštijo Barborą. Pabėgusi slapstėsi oloje, piemuo ją išdavė. Tėvo buvo atiduota romėnų valdžiai ir nukankinta. Tėvas nutrenktas žaibo. Minimos Barboros kankinystės vietos: Antiochija, Heliopolis, Nikomedija, Roma. Barboros atributai: bokštas su 3 langais už jos arba kaip maketas laikomas rankoje; taurė ir Ostija, simbolizuojančios sakramento suteikimą; kartais povas – nemirtingumo simbolis. Barbora yra bokštų, tvirtovių, kalnakasių ir kitų žmonių, kuriems gresia staigi mirtis, globėja. Saugo nuo mirties trenkus žaibui. Lietuvoje laikoma avių globėja.
šv. Barbora (nežinomas dailininkas, Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia Marcinkonyse)
šv. Barbora (nežinomas dailininkas, Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia Marcinkonyse)
2271