Barborà Radviláitė apie 1520–22 1551 05 08Krokuva (palaidota Vilniaus katedroje), Lietuvos didžioji kunigaikštienė (1548) ir Lenkijos karalienė (1550). Iš Radvilų. Tėvai – įtakingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Jurgis Radvila ir jo žmona Barbora (lenkų didiko duktė). Mikalojaus Radvilos Rudojo sesuo, Mikalojaus Radvilos Juodojo pusseserė. 1538 ištekėjo už tuomet įtakingiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Alberto Goštauto sūnaus Naugarduko vaivados Stanislovo Goštauto; įpėdinių nesusilaukė. Po vyro mirties (1542) gyveno Geranainyse (dabar Baltarusijos Vijos rj.) arba Vilniuje, motinos namuose. Vilniuje gyvenantis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, manoma, 1543 10 lankėsi Geranainyse. Nuo tada prasidėjo jų slapta meilės istorija. 1545 mirus valdovo pirmajai žmonai Elžbietai Habsburgaitei, Barbora Radvilaitė persikėlė gyventi į Radvilų dvarą, esantį netoli karaliaus rūmų Vilniuje.
Barboros Radvilaitės miniatiūra (aliejus, apie 1553, dailininkas L. Cranachas, 1515–86, Krokuvos nacionalinis muziejus)
Neslepiamas poros bendravimas baigėsi Mikalojaus Rudojo ir Mikalojaus Juodojo Radvilų 1547 09 suorganizuotomis slaptomis vedybomis. Po Žygimanto Senojo mirties 1548 Žygimantas Augustas informavo Ponų Tarybą apie vedybas ir taip įteisino Barborą Radvilaitę kaip Lietuvos didžiąją kunigaikštienę.
Barbora Radvilaitė (François Grenier litografija pagal 16 a. vidurio nežinomo dailininko paveikslą, buvusį Nesvyžiuje, po 1857, iš J. K. Vilčinskio Vilniaus albumo)
Vedyboms nepritarė ir Barboros vainikavimui Lenkijos karaliene priešinosi karaliaus motina Bona Sforza ir Lenkijos ponai, nuogąstavę dėl glaudesnės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės–Lenkijos unijos priešininkų Radvilų įsigalėjimo. Santuoka sukėlė politinį konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų. Nepajėgdami išardyti santuokos, lenkai reikalavo, kad Barbora bent nebūtų vainikuojama karaliene. Tam griežtai priešinosi Radvila Rudasis. 1549 02 13 Lenkijos karalius su žmona iškilmingai įvažiavo į Lenkijos sostinę Krokuvą. Priešiškumas jai ėmė rimti. Žygimantas Augustas Barborai 1549 02 13 užrašė Kauno pilį, Rumšiškes, Merkinę, Alytų, Nemunaitį, Birštoną, Žiežmarius, Stakliškes, Karmėlavą, Vilkiją, Skirsnemunę, Veliuoną. Tuomet ėmė reikštis pirmieji jos ligos požymiai. Nors Bona prieštaravo, o dalis Lenkijos bajorų buvo nusiteikę nepalankiai, 1550 12 07 Krokuvoje Barbora buvo vainikuota karaliene.
Tuo metu ji jau nepagydomai sirgo. Tiksli mirties priežastis nežinoma. Buvo įtarimų, kad Bona Barborą nunuodijusi, bet kitos aplinkybės rodo ją mirus gimdos vėžiu. Žygimantas Augustas įvykdė žmonos paskutinį norą palaidoti ją Lietuvoje; jos kūną atlydėjo į Vilnių ir palaidojo Katedros koplyčioje, greta Elžbietos. Žmonos jis gedėjo visą gyvenimą. 1931 Barboros Radvilaitės palaikai buvo rasti Katedros požemiuose. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybos buvo naujas reiškinys Lenkijos ir Lietuvos 16 a. vidurio istorijoje, nes valdovas, nesilaikydamas vidurinių amžių Europos papročių, vedė nekarališkos giminės atstovę. Tai rodo, kad 16 a. viduryje abi šalis pasiekė esminės Renesanso epochos idėjos ir renesansinės gyvensenos samprata. Barbora Radvilaitė į istorinę savimonę įėjo kaip renesansinės meilės istorijos herojė, viena žymiausių senosios Lietuvos moterų.
Barboros Radvilaitės karstas Vilniaus katedros Mauzoliejuje
P: R. Ragauskienė, A. Ragauskas Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems Vilnius 2001; M. Baliński Pamiętniki o królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta Cz. 1–2 (Pisma historyczne t. 1–2 Warszawa 1843). L: Z. Kuchovičius Barbora Radvilaitė Vilnius 1991; R. Ragauskienė Barbora Radvilaitė Vilnius 1999.
932
-Radvilaitė