Barboros akmuo
Barbõros akmuõ, Mackẽliškių akmuõ, riedulys Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, apie 5 km į pietus nuo Troškūnų, Butleriškių miške. Geologinis gamtos paveldo objektas, gamtos ir kultūros paminklas (nuo 2000). Akmens matomos dalies ilgis 4,50 m, plotis – 3,80 m, aukštis – 2,45 m, didžiausia horizontali apimtis – 13,30 m (kitais duomenimis, 4,20 m, 4,00 m, 2,67 m ir 13,51 metro). Netaisyklingos piramidės formos – vienas šonas status, kiti 2 nuožulnūs (primena dvišlaitį stogą). Riedulio paviršius nelygus, vietomis padūlėjęs, įskilęs, didžioji paviršiaus dalis apkerpėjusi ir apsamanojusi. Pagal petrologinę sudėtį Barboros akmuo – amfibolinis biotitinis granitas (rapakivis); struktūra granitinė, porfyriškoji, įvairiagrūdė, tekstūra masyvi. Mineralinė sudėtis: mikroklinas (70 %; grūdelių dydis daugiau kaip 10 mm), kvarcas (15 %; 2 mm), plagioklazas (10 %, 2 mm), biotitas, raginukė (abu iki 5 %; 1,5–2 mm), apatitas. Akmuo atvilktas paskutinio apledėjimo ledynų iš Fenoskandijos.
Barboros akmuo
Pasak vienos legendos, akmuo šioje vietoje atsirado, kai išslydęs iš rankų jį nešusiems milžinams, pasak kitos – sugriauti bažnyčią norėjusiam velniui. Dar pasakojama, kad prie akmens kadaise su neturtingu vaikinu slapčia susitikinėjo, o mylimojo netekusi nusiskandino dvarininko duktė Barbora.
Barboros akmuo saugomas nuo 1964. Pirmasis riedulį aprašė A. Linčius (1989).
-mitologinis Barboros akmuo