Barentso jūra

Barentso jūra (rus. Баренцево море, Barencevo more, norv. Barentshavet; Bãrenco jra), šelfinė Arkties vandenyno jūra prie Norvegijos ir Rusijos krantų, tarp Naujosios Žemės, Prano Juozapo Žemės, Špicbergeno ir Lokių salos. Plotas 1 424 000 km², didžiausias gylis apie 600 m, vidutinis gylis 222 metrai. Ties Norvegija Barentso jūros krantai fjordiniai; didžiausi fjordai – Porsangerfjord ir Varangerio.

Į rytus nuo Kanino pusiasalio (Rusija) krantai žemi, pelkėti, su didelėmis įlankomis (Čiošos įlanka, Pečioros). Didžiausia sala – Kolgujevas (Rusija). Į Barentso jūrą įteka Pečiora, Indiga. Barentso jūros dubumoje yra tektoninės kilmės Špicbergeno, Gusinajos, Centrinė ir Persėjo (virš jos mažiausias gylis 63 m) povandeninės aukštumos, Centrinė įduba (didžiausias gylis 386 m), Prano‑Viktorijos (430 m) ir Vakarinis (600 m) povandeniniai loviai. Dugne terigeninės ir ledyninės nuogulos – žvirgždas (yra riedulių), smėlis, aleuritas, dumblas. Yra naftos ir dujų telkinių. Vandens paviršiaus temperatūra vasarą pietvakariuose 5–10, šiaurės rytuose nuo mažiau kaip 0 iki 5 °C; žiemą pietvakariuose 0–4, rytuose ir šiaurėje nuo 0 iki –1,8 °C. Druskingumas 32,5–35 ‰. Jūros pietinė ir vakarinė dalis neužšąla ištisus metus, nes teka šiltoji Norvegijos srovė; šiaurinę dalį (nuo 77–78° šiaurės platumos) ir vasarą dengia ledai. Potvyniai keičiasi kas pusę paros, jų amplitudė 4–7,2 metro.

Barentso jūra ties Rybačij pusiasaliu

Yra baltųjų lokių, ruonių, narvalų. Pakrantėse paukščių turgūs. Žvejojama silkės, menkės, stintos, navagos, plekšnės, uotai, jūriniai ešeriai, lašišinės žuvys. Didžiausi uostai (neužšąlantys): Murmanskas (Rusija), Hammerfestas, Kirkenesas (Norvegija). 2012 užbaigti teritoriniai ginčai tarp Rusijos ir Norvegijos dėl Barentso jūros.

Jūra vadinama W. Barentso vardu.

2000 08 12 Barentso jūroje vykusių (apie 100 km nuo Rusijos krantų) Rusijos karinio laivyno pratybų metu patyrė avariją ir į 108 m gylį nugrimzdo branduolinis povandeninis laivas K-141 Kursk (pastatytas 1994); sprogus į paleidimo įrenginį įleistai torpedai ir smūgio bangai pažeidus apsauginę sistemą prasidėjo gaisras, nuo aukštos temperatūros detonavę likę užtaisai (sprogimus užregistravo Norvegijos seisminės stotys) suniokojo laivo priekinę dalį ir jis nuskendo. Viename laivugalio skyriuje liko nuo gaisro išsigelbėjusių jūreivių, tačiau dėl nesėkmingų gelbėjimo darbų ir Rusijos vadovybės delsimo priimti užsienio specialistų siūlytą pagalbą jie neišgyveno (iš viso žuvo 118 laivo įgulos narių). Dėl laive likusių branduolinių reaktorių regionui grėsė ekologinė katastrofa. Povandeninis laivas K-141 Kursk buvo iškeltas tik 2001 10 08.

2403