Bari (Bãris), miestas Italijos pietryčiuose, prie Adrijos jūros; Apulijos srities centras.
316 200 gyventojų (2024). 2015 vietoj Bari provincijos (apie trijuose ketvirtadaliuose jos ploto) įkurtas Bari metropolinis miestas (Città Metropolitana di Bari); plotas 3863 km2, 1,22 mln. gyventojų (2024).
Bari
Prekybos (daugiausia naftos), karinis, žvejybos ir keleivinis uostas; keltai į Kroatijos, Juodkalnijos, Graikijos uostus. Tarptautinis oro uostas. Pro Bari eina Milano–Brindisi geležinkelis. Naftos perdirbimas, naftos chemijos, elektronikos, elektrotechnikos, maisto, tekstilės, cemento, popieriaus, poligrafijos pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija, metalo apdirbimas, mašinų gamyba, laivų statyba. Kasmetinės tarptautinės pramonės mugės Fiera del Levante (nuo 1930). Turizmas. Universitetas (įkurtas 1924). Pinakoteka (joje yra Tintoretto, A. ir B. Vivarini kūrinių), archeologijos muziejus (Apulijos graikų ir romėnų laikų radiniai).
Architektūra
11–13 a. romaniniai ir gotikiniai pastatai: Šv. Mikalojaus bazilika (1087; joje yra Bonos Sforzos antkapinis paminklas 1593), Šv. Grigaliaus bažnyčia, miesto globėjo Šv. Sabino katedra (12 a.), normanų pilis (pastatyta 1239 Frydricho II, 16 a. išplėsta).
Istorija
Bari vietoje žmonių gyventa apie 1500 pr. Kr.; Bari pirmąkart paminėtas 89 pr. Kr. (vadintas Barijumi). 6 a. pabaigoje nukariautas langobardų. Nuo 885 Bizantijai pavaldžios Apulijos srities centras. 1071 Bari užėmė normandai, vadovaujami Roberto Guiscard’o. 1220–50 priklausė Frydrichui II. Nuo 14 a. Bari kunigaikštystės sostinė. 1557 čia mirė Bona Sforza, Abiejų Tautų Respublikos valdovo Žygimanto Senojo žmona, Milano kunigaikštytė. Nuo 1558 Bari – Neapolio, nuo 1860 – Italijos karalystės dalis. Per II pasaulinį karą Bari buvo Sąjungininkų subombarduotas, 1943 09 jį užėmė britai; iki Romos išvadavimo (1944 06) buvo Italijos vyriausybės būstinė.