barikãdos (pranc. barricade < barrique – statinė), įtvirtinimai, įrengiami gatvėse, keliuose, prie tiltų, kalnų perėjose gintis nuo puolančio priešo. Dažniausiai naudojamos gatvių mūšiuose. Statomos iš parankinės medžiagos, stiprinamos grioviais, prieštankinėmis, vielų užtvaromis, šarvuotąja technika (pvz., per Varšuvos sukilimą – savaeige artilerija). Barikadas stengiamasi naikinti tankais, artilerija. Demonstracijų ir riaušių metu įrengtos barikados naikinamos specialiomis transporto priemonėmis. Pirmą kartą barikados panaudotos Paryžiuje 1569, statytos per 1830 Prancūzijos Liepos revoliuciją (daugiau kaip 4000), Paryžiaus komunos (1871) metu. Europoje paplito po 1848, tapo revoliucijų kovos simboliu.
Paryžiaus komunos barikados (1871)
Lietuvoje 1991–92 barikados buvo įrengtos prie Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo (vėliau dalis išmontuota, jų vietoje pastatyti atminimo akmenys; keli fragmentai užkonservuoti, įrengtas Memorialas).