bãrinis laũkas, erdvinis atmosferos slėgio pasiskirstymas; skaliarinis laukas, kurį sudaro vienas virš kito esančių banguotų vienodo slėgio paviršių (izobarinių paviršių) visuma. Izobariniai paviršiai atmosferoje gaubia Žemės rutulį. Skirtingose Žemės vietose tas pats izobarinis paviršius gali būti skirtingame aukštyje; priklauso nuo slėgio pasiskirstymo jūros lygyje, oro temperatūros ir vertikaliojo barinio gradiento dydžio. 1000 hPa izobarinis paviršius yra netoli Žemės paviršiaus, 500 hPa paviršius – vidurinėje troposferoje, apie 5 km aukščio lygiuose, 300 hPa paviršius – netoli tropopauzės, apie 10 km aukštyje. Sinoptiniuose ir klimatiniuose žemėlapiuose barinis laukas vaizduojamas arba izobaromis tam tikrame standartiniame laisvosios atmosferos lygyje, arba izohipsėmis (linijomis, jungiančiomis vienodas geopotencialo reikšmes) tam tikrame izobariniame paviršiuje. Bariniame lauke pagal izobarų formą ir slėgio pasiskirstymą horizontaliame paviršiuje išskiriamos barinės sistemos.
496