„Barnevernet“, „Vaikų gerovės tarnyba“, (norv. Barnevern – vaikų apsauga), valstybinė Norvegijos institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas.
Tikslas ir priemonės
Barnevernet pagrindinis tikslas – užtikrinti vaikams ir jaunuoliams geras vystymosi ir ugdymo sąlygas, tinkamą priežiūrą ir rūpybą. Barnevernet siūlo įvairias pagalbos šeimai priemones, taikomas pagal poreikį. Didelė šių priemonių dalis (apie 60 %) yra šeimai pačiai norint ir sutinkant teikiama pagalba. Barnevernet teismo sprendimu gali laikinai perimti vaiko priežiūrą.
Pagrindiniai teisės aktai
Pirmasis Norvegijoje vaikų teises reglamentuojantis Patarimų globėjams įstatymas (dar vadinamas Vergerådsloven) buvo priimtas 1986 (įsigaliojo 1990). Šį įstatymą pakeitė 1992 07 17 priimtas (tikslintas 1992, 1999) Vaikų apsaugos paslaugų įstatymas (Lov om barneverntjenester, arba Barnevernloven). Įstatymas užtikrina vaikams ir jaunuoliams gyvenimo sąlygas, nežalojančias jų sveikatos ir vystymosi, t. y. teisę į būtinąją pagalbą, priežiūrą ir apsaugą. Taikomas tik tuo atveju, kai tinkamų augimo ir ugdymo sąlygų nesuteikia ar nesugeba suteikti tėvai, globėjai ir kiti vaikus prižiūrintys asmenys.
protestas Madride prieš Barnevernet, kaltinamą pažeidžiant tėvų teises Norvegijoje (2016 01 10)
Vaikų apsaugos paslaugų įstatymas taikomas remiantis dviem pagrindiniais principais: mažiausio kišimosi ir vaiko gerovės (iki 2012 įstatymas rėmėsi ir biologiniu principu, t. y. prielaida, kad vaikui bet kokiu atveju geriausia augti pas biologinius tėvus).
Įgyvendinant Vaikų apsaugos paslaugų įstatymą t. p. remiamasi Vaikų ir tėvų įstatymu (Lov om barn og foreldre, dar vadinamu Barneloven), reglamentuojančiu vaikų ir juos globojančių asmenų santykius, pareigas bei teises, ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.
Tyrimas
Regioninei Barnevernet gavus pranešimą (skundą) apie įtarimus dėl vaiko teisių ar gerovės nepaisymo arba šeimai, kuriai reikia pagalbos, kreipusis pačiai, užvedama byla. Gavusi skundą Barnevernet atlieka tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti vaiko priežiūros ir vystymosi sąlygas šeimoje. Tyrimas baigiamas sprendimu nutraukti bylą arba teikti pagalbą.
Pagalbos priemonės
Daugeliu atvejų pagalba teikiama esant šeimos sutikimui. Pagalbos priemonės yra patarimai šeimai, finansinė parama vietai darželyje ar pomokyklinės veiklos grupėse, padėsiančio rūpintis vaiku asmens suradimas ir apmokėjimas už rūpinimąsi, vaiko laisvalaikio organizavimas ir tam reikalinga piniginė parama, t. p. vaikų teisių specialistų, terapeutų pagalba organizuojant šeimos gyvenimą.
Bylos perdavimas „Fylkesnemnda“
Bylos, kuriose šių priemonių nepakanka arba jas taikant norimas rezultatas nepasiekiamas, arba jei šeima atsisako pagalbos, siunčiamos į regioninę Apskrities komisiją (Fylkesnemnda). Jei Apskrities komisija priima sprendimą teikti priverstinę pagalbą, jis vykdomas nepaisant tėvų, globėjų ar vaiko sutikimo. Apskrities komisija t. p. nagrinėja bylas dėl vaiko globos perėmimo.
Tais atvejais, kai yra įtarimų ar požymių, kad prieš vaiką naudojamas smurtas arba jei tėvai ar globėjai negali pasirūpinti vaiku dėl svaiginimosi (kvaišinimosi) ar kitų aplinkybių, Barnevernet priima sprendimą dėl vaiko neatidėliotino paėmimo. Toks sprendimas priimamas tik tam tikram periodui (laikinai). Sprendimą vėliau turi svarstyti Apskrities komisija, ji gali sprendimo galiojimą pratęsti arba panaikinti.
Apskrities komisija nagrinėja bylas dėl vaikų paėmimo iš šeimų esant neatidėliotinai grėsmei, vaiko globos perėmimo, tėvų teisių atėmimo, priverstinio apgyvendinimo reikiamoje institucijoje, t. p. ir priverstinio gydymo vaikams, turintiems rimtų elgesio sutrikimų.
Darbo organizavimas
Barnevernet darbas vyksta valstybiniu ir regioniniu lygmenimis.
Aukščiausioji valstybinė Barnevernet institucija yra Vaikų ir lygių galimybių ministerija (Barne- og likestilligs departementet) ir Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn). Ministerijai pavaldus Vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas (Barne-, ungdoms- og familiedirektoratet, dar vadinamas Bufdir). Direktoratas vadovauja Vaikų, jaunimo ir šeimos tarnybai (Barne-, ungdoms- og familieetaten, dar vadinamai Bufetat), kurią sudaro centrinė Barnevernet ir 5 regioninės Barnevernet. Ši tarnyba atsakinga už Barnevernet darbą, globėjų šeimų suradimą, šeimos centrų veiklą, priežiūros centrus vienišiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir kitas pagalbos priemones savivaldybėse esantiems Barnevernet skyriams.
Apskrities komisija (2019 buvo 12) atsakinga už sprendimų priėmimą vaikų teisių bylose. Ji yra nepriklausoma valstybinė administracinė institucija, dirbanti pagal reglamentą, galiojantį teismuose. Apskrities komisiją sudaro 5 asmenys: pirmininkas arba teisėjas (profesionalus teisininkas), 2 profesionalai (ekspertai) ir 2 liaudies tarėjai. Visus skiria Vaikų ir lygių galimybių ministerija.
Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn) kontroliuoja Barnevernet darbą ir jiems galima teikti skundus dėl Barnevernet priimtų sprendimų. Valstybinė sveikatos priežiūros kontrolės tarnyba (Helsetilsynet) yra aukščiausia institucija, prižiūrinti Barnevernet.
2014–2016 protestai
Ne visi tėvai Norvegijoje palankiai žiūri į Barnevernet, ypač į priverstinę pagalbą šeimai. 2014–16 Norvegijoje ir kitose Europos šalyse kilo protestų banga prieš Norvegijos Barnevernet. Tai siejama su nuo 2005 ženkliai didėjusia imigracija į Norvegiją. Barnevernet buvo kritikuojama dėl nepagrįsto vaikų paėmimo iš užsieniečių šeimų. Pastaraisiais metais Barnevernet darbas gerinamas, keičiama organizacinė struktūra, keliama darbuotojų kvalifikacija, daugiau dėmesio skiriama žinioms apie kultūrinius skirtumus.
1996 Hagos konvencija
2016 Norvegija ratifikavo 1996 Hagos konvenciją Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo, bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Sprendžiant nuo šeimos atribotų vaikų tolesnės globos klausimus remiamasi šia Konvencija, pagal kurią pirmenybė teikiama vaiko gimtinei.
3185