deformacinis barometras
baromètras (baro… + gr. metron – matas), prietaisas atmosferos slėgiui matuoti. Dažniausiai matuojama skystiniais, dujiniais, deformaciniais barometrais, hipsotermometrais (termobarometrais). Skystiniais barometrais slėgis matuojamas pagal skysčio lygio susisiekiančiuose induose priklausomybę nuo atmosferos slėgio. Barometruose dažniausiai naudojamas gyvsidabris, nes dėl didelio tankio jo stulpelio, atsveriančio atmosferos slėgį, aukštis mažiau kaip 1 m. Keičiantis atmosferos slėgiui, stikliniame vamzdelyje keičiasi gyvsidabrio stulpelio aukštis, kuris atskaitomas prie vamzdelio pritvirtintoje skalėje. Virš gyvsidabrio stikliniame vamzdelyje yra tuštuma, ir atmosferos slėgį atsveria tik gyvsidabrio stulpelio svoris. Dujinių barometrų veikimo principas yra toks pat kaip ir skystinių barometrų, tik vietoj skysčio naudojamos dujos. Deformacinių barometrų veikimas remiasi tamprių kietųjų kūnų deformacijos dydžio priklausomybe nuo juos veikiančio slėgio jėgos; dažniausiai naudojamas aneroidas. Hipsotermometru (termobarometru) slėgis nustatomas pagal vandens (arba kito skysčio) virimo temperatūros priklausomybę nuo atmosferos slėgio.
Skystis užverda esant tokiai temperatūrai, kurioje jo garų slėgis susilygina su išoriniu slėgiu į skysčio paviršių, todėl esant aukštesniam atmosferos slėgiui skystis pradeda virti aukštesnėje temperatūroje, o esant žemesniam slėgiui – žemesnėje. Barometrą (gyvsidabrinį) išrado 1643 E. Torricelli.
skystiniai (gyvsidabrio) barometrai: 1 – puodelinis, 2 – sifoninis, 3 – sifoninis-puodelinis; H – gyvsidabrio stulpelio aukštis
meteorologijos stoties puodelinis barometras: 1 – stiklinis vamzdelis su gyvsidabriu, 2 – puodelis su gyvsidabriu, 3 – vožtuvėlis, 4 – apsauginis korpusas, 5 – termometras, 6 – pakaba, 7 – nonijus, 8 – nonijaus reguliavimo sraigtas, 9 – slėgio vienetų skalė
1163