Barselonos architektūra
Šventosios Šeimos bazilika Barselonoje (pradėta 1882, architektas A. Gaudí)
Barselònos architektūrà. Senamiestis netaisyklingo plano, magistralės Las Ramblas padalytas į dvi dalis; jį supa bulvarai, nutiesti 19 a. nugriautos miesto sienos (4 a.) vietoje. Siauros gatvės užstatytos plokščiastogiais gyvenamaisiais namais. Į šiaurę ir vakarus nuo senamiesčio išsidėsčiusi naujoji miesto dalis su stačiakampiais kvartalais ir plačiais prospektais. Barselonos centre – Katalonijos aikštė, apsupta fontanų ir skulptūrinių grupių. Išliko romaninių (San Pablo del Campo, San Pedro de las Puellas, abi 12 a.) bei kataloniškosios gotikos (Santa María del Mar, 14 a; Santa María del Pino, 15 a.) bažnyčių, gotikinė Šv. Eulalijos katedra (13 a., perstatyta 14 ir 15 a.; viduje – Šv. Eulalijos mauzoliejus, 1327), barokinė Nostra Señora de Belém bažnyčia (17–18 amžius). Yra vertingų visuomeninių pastatų: trinavė birža (14 a.), miesto tarybos posėdžių salė – Casa Consistorial (14–19 a.), puošnūs gotikiniai Teismo rūmai (15 a. vidurys).
19 amžius–20 amžiaus pirma pusė
19 a. pabaigoje–20 a. architektas A. Gaudí suprojektavo moderno krypties pastatų: Šventosios Šeimos baziliką (pradėta 1882, tebestatoma), Güellio parko gyvenamąjį kompleksą (pradėtas 1900, nebaigtas), gyvenamuosius namus Casa Batlo (1907) ir Casa Milà (1912, visi – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1984). Architekto L. Domènecho i Montanero suprojektuota Katalonijos koncertų salė (1908) bei Šv. Kryžiaus ir šv. Pauliaus ligoninė (1901–30) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1997).
Triumfo arka Barselonoje (1888, architektas Josepas Vilaseca i Casanovasas, skulptoriai Josepas Reynésas, Josepas Llimona, Antoni Vilanova, Torquatas Tassó)
gyvenamasis namas Casa Milá Barselonoje (1912, architektas A. Gaudí)
20 amžiaus antra pusė
20 a. vidurio statiniuose pradėta naudoti šiuolaikines statybines medžiagas bei konstrukcijas (pradininkas architektas E. Torroja); pastatyta šiuolaikinės architektūros pastatų: Sporto rūmai (architektai L. G. Bardónas, F. de Enestroza ir kiti), automobilių gamykla SEAT (1956, architektai R. de la Joya, S. Ortizas, M. B. Rebolledo ir kiti), futbolo stadionas (1959, architektai L. G. Bardónas, F. Mitjansas ir kiti), Architektų kolegijos pastatas su 30 m frizu, padarytu pagal dailininko P. Picasso eskizus (1963). 1992 vasaros olimpinėms žaidynėms pastatyta San Jordi sporto rūmai (1990, architektas A. Isodzaki), olimpinis plaukimo baseinas ir olimpinio miestelio gyvenamieji namai (architektas R. Bofillis), Collserola bokštas (architektas N. Fosteris), skulptūra Žuvis (architektas F. O. Gehry, visi 1992). 20 a. kiti žymesni pastatai: EXPO‑29 parodai suprojektuotas Vokietijos paviljonas (1929, architektai L. Miesas van der Rohe, L. Reich, skulptorius G. Kolbe; demontuotas 1929, atstatytas 1983–89), telekomunikacijų bokštas Montjuïc (1992, architektas S. Calatrava), Šiuolaikinės dailės muziejus (1995, architektas R. Meieris).
21 amžiaus pradžia
dangoraižis Agbar Barselonoje (2005, architektas J. Nouvelis, © LATGA / ADAGP, 2020)
21 a. pradžioje suprojektuota Forumo pastatas (2004, architektai P. de Meuronas, J. Herzogas; jame veikia Gamtos mokslų muziejus), dangoraižis Agbar (2005, architektas J. Nouvelis), bendrovės Gas Natural būstinė (2007, architektai E. Mirallesas, B. Tagliabue), viešbutis W Barcelona (2009, architektas R. Bofillis), viešbutis Porta Fira (2010, architektas T. Ito, architektūrinė bendrovė b720/Fermín Vázquez Arquitectos), prekybos ir pramogų centrui pritaikyta bulių kautynių arena Las Arenas (architektas R. Rogersas), dangoraižis Diagonal ZeroZero (architektas E. Massipas‑Boschas, abu 2011), Barselonos dizaino muziejus (2014, architektas O. Bohigasas).
viešbutis W Barcelona Barselonoje (2009, architektas R. Bofillis)
2271
-Barselona