barškùtis, liaudies muzikos instrumentas – kratomasis idiofonas; žaislas. Paprasčiausi barškučiai – džiovinti moliūgai, ankštys su sėklomis. Barškučiai dar daromi iš gyvūno odos, pūslės, rago, dramblio kaulo, vėžlio šarvo, medžio, molio, metalo (žalvario), pinami. Būna su barškančiais daiktais viduje arba išorėje. Pasaulio tautų naudojami nuo seniausių laikų.
Lietuviški barškučiai būna kelių rūšių: džiovinta išpūsta gyvulio pūslė, įtaisyta ant dvišakos lazdelės; paukščio stemplė siūlais apvyniotu galu; degto molio arba šlyno, pintas iš šiaudų arba vytelių tuščiaviduris rutulys (visi barškučiai su akmenukais arba žirniais viduje); sunarstytas iš smulkių medžio detalių. Buvo dirbami nuo seno. Nuo 20 a. vidurio daugiausia naudojami fabrikiniai plastiko barškučiai. Tradicinių barškučių padaro liaudies meistrai; juos naudoja folkloro ansambliai.
1352