Barštýnas (Bartoszyce, vok. Bartenstein), Bartošýcė, miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sienos, prie Alnos upės; apskrities centras.
22 281 gyventojas (2021). Trikotažo, elektromechanikos, maisto pramonė, metalo ir medienos apdirbimas, mašinų, statybinių medžiagų gamyba. Kasmetinės tarptautinės pasienio mugės.
Architektūra
Gegužės trečiosios konstitucijos aikštė Barštyne; Šv. Jono Evangelisto ir Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia
Bažnyčios: gotikinė Šv. Jono Evangelisto ir Čenstakavos Dievo Motinos (1332, perstatyta 1732), vėlyvosios gotikos Šv. Jono Krikštytojo (1484), neogotikinė Šv. Brunono (19 a.). Miesto sienos griuvėsiai (1354).
Istorija
Barštyno pradžia – Bartensteino kryžiuočių pilis (pastatyta 1240 prūsų bartų genties piliavietėje; nugriauta 1454). Prie jos kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė, pirmąkart paminėta 1249. Ji 1326 gavo miesto teises. 1390–91, antrąkart traukdamasis pas kryžiuočius, pilyje gyveno Vytautas Didysis su šeima ir palyda.
Per Trylikametį karą (1454–66) Barštynas buvo Prūsų sąjungos pusėje. Nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei. Iki II pasaulinio karo buvo gerai išlikęs senovinis miestas ir jo įtvirtinimai; per karą sunaikinta beveik du trečdaliai senovinių pastatų, tačiau išliko gotikinių bažnyčių ir kitų paminklų. 1945 Barštynas atiteko Lenkijai.