bartolintas (bartholinitis), didžiųjų makšties prieangio liaukų (Bartolinio liaukų, pavadintų C. B. Bartholino vardu) arba jų ištekamųjų latakų uždegimas. Sukelia mikrobai (gonokokai, stafilokokai). Dažniau pasitaiko vienpusis bartolinitas. Būna ūminis ir lėtinis. Sergant ūminiu bartolinitu pakyla kūno temperatūra, didžioji lytinė lūpa skausminga, karšta, kieta, ištekamojo latako anga paraudusi. Negydant dažniausiai pereina į lėtinį bartolinitą: ūminio uždegimo reiškiniai aprimsta, kartkartėmis paūmėja, liauka padidėja ir sukietėja. Dėl uždegimo užakus liaukos ištekamajam latakui susidaro abscesas (pūlinys), iki vištos kiaušinio dydžio elastiškas darinys tarp didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų. Jeigu išleidus pūlius liauka nepašalinama, susidaro vandeningo turinio pripildyta cista (Bartolinio retencinė cista). Ūmus ir paūmėjęs lėtinis bartolinitas gydomas antimikrobiniais vaistais, uždegimo vieta šaldoma, lėtinis bartolinitas gydomas fizioterapijos procedūromis. Pūlinys prapjaunamas, cista pašalinama.
600