Barùcho knygà, viena Senojo Testamento Pranašų knygų. Pavadinta izraelitų pranašo Barucho (7–6 a. prieš Kristų) vardu. Parašyta hebrajų kalba 2–1 a. prieš Kristų. Išlikęs tik vertimas į graikų kalbą. Pagal turinį Barucho knyga skirstoma į istorinį įvadą (1, 1–14), tremtinių maldą (1, 15–3, 8), poemą apie išmintį (3, 9–4, 4), Jeruzalės paraginimą ir paguodimą (4, 5–5, 9). Barucho knyga prasideda atotrūkio tarp Dievo ir jo tautos aprašymu, baigiasi jų sutaikymu. Vulgatoje ir kituose Biblijos vertimuose prie Barucho knygos jungiamas stabus smerkiantis Jeremijo laiškas (parašytas hebrajų kalba 4–2 a. prieš Kristų), pavadintas pranašo Jeremijo (apie 646–580 prieš Kristų) vardu; į Septuagintą įtrauktas kaip atskira knyga po Raudų knygos. Ekumeniniuose Biblijos leidimuose Barucho knyga priskiriama prie Antrojo kanono knygų.
Barucho knygos incipitas (Borso iš Este Biblija, 2 tomas, 1455–1461, dailininkas Taddeo Crivelli, 1425–1479, Este biblioteka Modenoje)
2919