Bãskija (isp. Vasconia, Vascongadas, baskų k. Euskadi, Euzkadi), Bãskų krãštas (isp. País Vasco, baskų k. Euskal Herria), autonominė ir istorinė sritis Ispanijos šiaurėje, prie Biskajos įlankos. Šiaurės rytuose ribojasi su Prancūzija.
Autonominė sritis apima Álavos, Guipúzcoa ir Biskajos provincijas.
Plotas 7261 km2. 2,21 mln. gyventojų (2019), daugiausia baskai.
Centras – Vitoria‑Gasteizas (251 800 gyventojų, 2019); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Bilbao (346,8; aglomeracijoje apie 900), San Sebastiánas (187,4; aglomeracijoje 426,9).
Anboto viršūnė (1331 m) Urkiolos kalnagūbryje; priekyje – Šv. Antano Didžiojo ir Šv. Antano Paduviečio sanktuariumas
Paviršius kalnuotas. Vakaruose į Baskiją įsiterpia Kantabrijos kalnų rytinė dalis (didžiausias aukštis – 1544 m), šiaurės rytuose – Pirėnų kalnų vakarinė dalis. Prie Biskajos įlankos – siaura pajūrio žemuma. Kalnai suskaidyti trumpų ir sraunių šiaurės–pietų krypties upių. Pietuose teka Ebro.
Per metus iškrinta vidutiniškai 1200 mm kritulių (šiaurės rytuose, San Sebastiáno apylinkėse, siekia 1500 mm). Auga lapuočių ir spygliuočių miškai.
Baskija – pramoninė sritis. Kasama geležies, švino, cinko rūdos. Juodoji ir spalvotoji metalurgija (daugiausia Baracaldo), elektrometalurgija (Elgoíbare). Metalo apdirbimas, laivų statyba ir remontas, mašinų (staklių), geležinkelio riedmenų gamyba, elektrotechnikos, chemijos, naftos chemijos, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus, poligrafijos, stiklo, keramikos, tekstilės, odos, maisto (daugiausia žuvų perdirbimo) pramonė.
Auginama cukriniai runkeliai, kviečiai, miežiai, bulvės, daržovės, vaismedžiai, vynmedžiai. Veisiama galvijai, avys. Žvejyba. Bilbao, Pasajeso jūrų uostai. Bilbao tarptautinis oro uostas.
Turizmas (2,72 mln. turistų, 2011); svarbiausias centras – San Sebastiánas (Donostia). Kalnų kurortai.
2271
Istorija
Nuo 2 a. prieš Kristų kraštą valdė romėnai. Nuo 3 a. plito krikščionybė. 580 užkariavo vestgotai, dalis baskų persikėlė į Frankų karalystę ir 602 įkūrė Gaskonės hercogystę (1036 prijungta prie Akvitanijos). 711 musulmonams užkariavus Pirėnų pusiasalį, didesnė Baskijos dalis liko nepriklausoma; iš jos prasidėjo rekonkista.
Nuo 10 a. Navaros karalystės, nuo 1202 ir Kastilijos karalystės dalis, išsaugojusi daug prekybos, mokesčių ir karo tarnybos privilegijų (fuerų). 1512 Baskijos šiaurinė dalis atiteko Prancūzijai (dabar Gaskonės istorinės srities dalis). Per karlistų karus (1833–40, 1872–76) Baskija rėmė sukilėlius. 1876 Ispanijos karalius Alfonsas XII panaikino fuerus, sustiprėjo baskų nacionalinis judėjimas. 1894 įsteigta Baskų nacionalistų partija.
Per Ispanijos pilietinį karą Baskija rėmė respublikonus; 1936 10 gavo autonomiją. 1937 Baskiją užėmė F. Franco kariuomenės daliniai, autonomija buvo panaikinta (1939), daug baskų emigravo į Prancūziją. Po II pasaulinio karo dėl sparčios Baskijos industrializacijos padidėjo ispanų imigracija, paspartėjo gyventojų asimiliacija. Politinės partijos pradėjo reikalauti tautinio apsisprendimo teisės. 1959 dalis Baskų nacionalistų partijos narių kovai dėl Baskijos nepriklausomybės įkūrė ginkluotos kovos organizaciją Baskų tėvynė ir laisvė (Euskadi Ta Askatasuna, ETA).
Nuo 1979 12 18 Baskija – pirmoji Ispanijos autonominė sritis. 1998 Ispanijos vyriausybė pasirašė deklaraciją dėl taikaus Baskijos problemos sprendimo; ETA paskelbė paliaubas (1999 11 atšaukė), 2011 atsisakė ginkluotos kovos, 2017 nusiginklavo.
3061