baškrai (savivardis baškort), Rytų Europos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje: Baškirijoje, Čeliabinsko ir kitose gretimose Rusijos Federacijos srityse, taip pat Kazachijoje, Uzbekijoje. Turi europidų ir mongolidų rasių bruožų (gyvena jų arealų sandūroje).
Kaba baškirų kalba. Giminingi totoriams. Apie 25 % gimtąja kalba laiko vieną iš totorių kalbų dialektų, apie 5 % – rusų kalbą. 10–13 amžiuje baškirai priėmė islamą.
Gyvensena
Pagrindiniai tradiciniai verslai: pusiau klajoklinė gyvulininkystė (arkliai, avys, galvijai, kupranugariai), žemdirbystė (linai, kanapės, javai, grikiai, daržovės).
Tradicinės gyvenvietės – aūlai, būstai – veltiniu dengtos jurtos, stepėje – plūkto molio, miškų zonoje – apvalių rąstų namai.
Šeima monogaminė, tačiau bajai ir dvasininkai turėdavo po 2–3 žmonas. Buvo paplitęs leviratas.
Gausus folkloras.
Istorija
Baškirų tauta į 16 amžiaus pabaigą susiformavo iš tiurkų genčių, jiems įtaką darė mongolai, tungusai-mandžiūrai, kipčiakai, finougrai, rusai ir kiti. 16 amžiuje baškirų žemes užvaldė Rusija, prieš jos valdžią baškirai keliasdešimt kartų buvo sukilę.
709