Baškrija (rus. Башкирия, Baškirija, baškirų k. Baškortostan), Baškortostãno Respùblika (rus. Республика Башкортостан, Respublika Baškortostan, baškirų k. Baškortostan Respublikahy), yra Rusijoje, Rytų Europos lygumos rytuose. Plotas 142 947 km2. 4,00 mln. gyventojų (2021). Gyvena rusai (36 %), baškirai (29 %), totoriai (25,4 %), čiuvašai (3 %), mariai (2,6 %), ukrainiečiai, vokiečiai. Sostinė – Ufa (1,12 mln. gyventojų). Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Sterlitamakas (274,1), Salavatas (150,5), Neftekamskas (131,1), Oktiabrskis (114,1). Miesto gyventojų 62 %. Gyventojų vidutinis tankis 27,9 žm./km2. Baškirija suskirstyta į 54 rajonus; yra 21 miestas ir 41 miesto tipo gyvenvietė.
Baškirijos pietrytinę dalį užima Pietų Uralo kalnai (didžiausias aukštis 1640 m, Jamantau kalnas); pietuose jie pereina į Zilairo plynaukštę (iki 660 m aukščio), rytuose – į Užuralės plynaukštę. Baškirijos šiaurės rytuose yra Ufos plynaukštė (didžiausias aukštis 517 m), vakaruose – Bugulmos–Belebėjaus aukštuma (418 m), viduryje ir šiaurės vakaruose – kalvotos lygumos. Klimatas žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra šiaurėje –14, rytuose –17 °C, liepos – rytuose 16, vakaruose 20 °C. Kalnuose per metus iškrinta apie 600 mm kritulių, Užuralėje apie 300 mm, Priešuralėje 400–500 mm. Vegetacijos laikotarpis lygumose trunka 120–135 dienas. Apie 80 % Baškirijos teritorijos priklauso Kamos baseinui. Didžiausia upė – Belaja (baškirų kalba Agizelė); jos intakai Nugušas, Simas, Ufa (dešinieji), Dioma (kairysis). Baškirijos pietuose teka Sakmara (Uralo intakas). Didžiausi ežerai: Asylykulis, Kandrykulis.
Ufa
Pietvakarinėje dalyje, stepių ir miškastepių zonoje, daugiausia juodžemiai, rytuose – pilkieji miškų dirvožemiai (auga ąžuolų ir liepų miškai), jauriniai dirvožemiai (kėnių ir eglių miškai). Miškingumas 40 %. Miškų daugiausia šiaurėje ir rytuose. Baškirijos nacionalinis parkas, Baškirijos rezervatas, Šulgan-Tašo, Pietų Uralo rezervatai.
Baškirijoje daug naudingųjų iškasenų: naftos, gamtinių dujų, vario sulfidinės rūdos, aukso, mangano rūdos, magnezito, fosforito, barito, fluorito, boksito. Gaunama nafta (3 vieta Rusijoje, po Tiumenės srities ir Totorijos), gamtinės dujos, kasama rusvosios anglys, vario, cinko, geležies rūda, auksas, akmens druska. Didžiausią pramonės produkcijos dalį (apie 40 %) duoda naftos ir gamtinių dujų gavyba bei perdirbimas; perdirbimo centrai – Ufa (didžiausias Rusijoje), Salavatas; gaminama dyzelinas, mazutas, benzinas. Chemijos ir naftos chemijos pramonei tenka 15,2 % Baškirijos pramonės produkcijos. Gaminama pesticidai (1999 pagaminta 79,9 % Rusijoje gaminamų pesticidų), butilo ir izobutilo alkoholis (61 %), kalcinuotoji soda (54,9 %), sintetinis kaučiukas, kaustinė soda, sintetinės dervos ir plastikai, polietilenas. Metalo pjovimo, medžio apdirbimo staklių, žemės ūkio mašinų, naftos ir dujų pramonės, kalvystės ir presavimo įrangos, lėktuvų, sraigtasparnių ir jų dalių, troleibusų gamyba, juodoji ir spalvotoji metalurgija. Lengvoji, maisto, medicinos, celiuliozės ir popieriaus, stiklo, porceliano ir fajanso, statybinių medžiagų pramonė.
Žemės ūkio naudmenų buvo 7,07 mln. hektarų. Auginama javai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, bulvės, daržovės, vaismedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, arkliai (mėsai ir kumysui), kailiniai žvėreliai. Paukštininkystė. Bitininkystė. Žuvininkystė.
Svarbiausi geležinkeliai – iš Ufos į Čeliabinską, Samarą, Orenburgą. Per Baškiriją eina Samaros–Čeliabinsko, Kazanės–Ufos–Orenburgo plentai. Magistraliniai naftotiekiai. Dujotiekiai. Tarptautinis oro uostas Ufoje. Laivuojami Belajos ir Ufos žemupiai; plukdoma mediena, gabenama naftos produktai, statybinės medžiagos, metalai, akmens anglys. Nuo Ufos miesto Belajos upe plaukia keleiviniai laivai. Klimato kurortai – Aksakovas, Čechovas (juose gydoma ir kumysu), balneologinis Jangatau kurortas.
Aukštojo mokslo svarbiausios įstaigos: medicinos (įkurta 1932), technikos ir aviacijos (įkurta 1942), Baškirijos (įkurta 1957, turi 2 filialus – Sibajuje, įkurta 1993, ir Sterlitamake, įkurta 1995) universitetai, naftos (įkurta 1948), pedagoginis (įkurtas 1967), technologijos institutai (visi Ufoje). Baškirijos mokslų akademija (įkurta 1991). Muziejai (Ufoje – Baškirijos nacionalinis, etnografija, totorių kultūros ir kiti muziejai, meno galerija).
799