bãskų kalbà, euskèra, skiriama prie vadinamųjų azijanitų kalbų. Viena priešindoeuropietiškųjų Vakarų Europos gyvųjų kalbų. Kilmė neišaiškinta. Randama tipologinių bendrybių su kaukaziečių, altajiečių, afrikiečių kalbomis.
Paplitimas
Baskų kalba vartojama Ispanijos Baskijos ir Navaros autonominėse srityse, t. p. Prancūzijos Akvitanijos regione (Atlanto Pirėnų departamente). Baskijos ir Navaros oficialioji kalba (kartu su ispanų kalba). Kalbančiųjų apie 464 000 (2012), daugiausia Ispanijoje.
Lingvistinės ypatybės
Baskų kalbai būdinga agliutinacija, savotiškas linksniavimas ir asmenavimas, sufiksinė žodžių daryba, dvidešimtainė skaičiavimo sistema. Gausu keltų, lotynų, ypač ispanų, mažiau germanų kalbų elementų.
Tarmės
Skiriamos 2 svarbiausios tarmių grupės: vakarų, arba Biskajos, ir vidurio-rytų (Guipúzcoa ir kitose provincijose). Išliko 12 a. rašto fragmentų. Literatūros baskų kalbos pradžia – 16 amžius. Vartojami lotyniški rašmenys.
2703