basmãčiai (turk. basmacı < basmak – užpulti), 1917–33 ginkluoto pasipriešinimo bolševikams Vidurinėje Azijoje dalyviai. Rėmėsi panislamizmo ir pantiurkizmo idėjomis, siekė sukurti vieningą Vidurinės Azijos musulmonų valstybę.
Pirmieji basmačiai sudarė 1917 pabaigoje sukurtos Kokando autonomijos karinius dalinius. Kokando autonomiją 1918 02 panaikinus basmačiai daugiausia veikė Ferganoje, Chivoje, Bucharoje. Nors buvo remiami daugumos Vidurinės Azijos gyventojų, neturėjo vieningos vadovybės, junginių ir pavienių būrių veiksmai buvo menkai koordinuoti.
1920 Raudonajai armijai sumušus pagrindines basmačių pajėgas, Chivos chanatas ir Bucharos chanatas buvo panaikinti, bet 1921 kova vėl sustiprėjo. Buvęs Turkijos karo ministras Enver Paşa, 1921 pabaigoje atvykęs į Bucharą, suteikė judėjimui organizuotą religinį pobūdį, suvienijo daugumą basmačių junginių ir dalinių sukurdamas apie 16 000 žmonių kariuomenę. Enver Paşai 1922 08 žuvus, basmačių judėjimas suskilo.
1922 pabaigoje Raudonoji armija sumušė pagrindines basmačių pajėgas, iki 1926 – visus didesnius junginius ir dalinius. Iki 1933 veikė pavieniai basmačių būriai.