basso ostinato (it. atkaklusis bosas), apatinis muzikos kūrinio balsas, be paliovos kartojantis (tiksliai ar su nedideliais pakitimais) tam tikrą motyvą arba temą; muzikos forma (variacijų rūšis), kurioje faktūros apatinis balsas be paliovos kartoja tam tikrą temą. Gali būti išplėtotos melodijos ir trumpo motyvo pavidalo. Atsirado 13 a. motetuose, kai dažnai grigališkojo choralo melodija buvo kartojama viename apatinių balsų (cantus firmus). 16–17 a. basso ostinato buvo šokių muzikoje (čakona, pasakalija), vėliau įsigalėjo instrumentinės ir vokalinės muzikos žanruose.
Lietuvių muzikoje basso ostinato pradėjo vartoti M. K. Čiurlionis (fortepijoniniai preliudai, simfoninė poema Jūra). Vėliau pasakalijų su basso ostinato sukūrė J. Juzeliūnas, E. Balsys, B. Borisovas, B. V. Kutavičius.
2309