batãlinis žánras, dailės žanras – kūriniai (tapybos, grafikos, skulptūros), vaizduojantys mūšius, karo žygius ir kitus karinio gyvenimo epizodus. Glaudžiai susijęs su mitologiniu žanru ir istoriniu žanru, kartais laikomas pastarojo rūšimi; kai kada bataliniam žanrui galima priskirti ir buitinio žanro (karių gyvenimo scenos), animalistinio žanro (raitosios kariuomenės, medžioklės vaizdai) kompozicijas, natiurmortus (ginklai, vėliavos, karo trofėjai). Batalinio žanro dailininkai dažnai būna vaizduojamų įvykių liudytojai, išreiškia savo požiūrį į juos.
Istorinė apžvalga
Senovės dailės batalinio žanro kūriniais buvo garbinami valdovai, aukštinama jų galia. Senovės Egipte ir ypač Mesopotamijoje (vėlyvuoju laikotarpiu) sukurta gausybė dokumentinio pobūdžio reljefų. Batalinės scenos dažnos senovės Graikijos skulptūroje ir vazų tapyboje. Čia susiklostė herojinių mūšių vaizdavimo tradicijos, daug batalinio žanro rūšių: amazonomachija (gr. machia – mūšis, kautynės) – Heraklio, Achilo ir kitų karžygių kovos su amazonėmis (Partenono metopų reljefai, apie 447–432 pr. Kr., skulptorius Feidijas), gigantomachija – gigantų ir Olimpo dievų kovos (Dzeuso altoriaus Pergame horeljefai, 180–160 pr. Kr., dabar Berlyno valstybiniuose muziejuose), titanomachija – titanų ir olimpiečių kovos, kentauromachija – kentaurų kovos. Būta ir komiškų siužetų: batrachomiomachija (gr. batrachos – varlė, mio – pelė) – varlių ir pelių karas, geranomachija (gr. geranos – gervė) – gervių kovos. Helenizmo, viduramžių ir renesanso dailininkai šiuos linksmus motyvus naudojo keraminių vazų puošyboje, marmuro reljefuose ir kitur. Senovės Romoje batalinės scenos buvo dažnos rūmų sienų tapyboje (Fauno namų Pompėjoje, apie 330 pr. Kr., priskiriama graikų tapytojui Filoksenui), frontonų ir frizų, triumfo arkų (Konstantino), kolonų (Trajano ir Marko Aurelijaus), sarkofagų reljefinėje puošyboje. Jų kompozicija, figūrų pozos ir gestai renesanso dailininkams tapo pavyzdžiu.
Renesanso laikotarpiu batalinio žanro sienų tapyba puošti rūmai (dekoravimo konkursui sukurti Leonardo da Vinci Mūšis prie Anghiari 1503–06 ir Michelangelo Mūšis prie Cascinos 1504–06; abiejų išliko tik kopijos). Dailininkai gilinosi į perspektyvos, judesio, modeliavimo problemas (A. Altdorferio Aleksandro mūšis 1529, D. Velázquezo Bredos paėmimas 1634, J. Callot grafikos kūriniai, P. Uccello San Romano mūšis, apie 1450, A. Pollaiuolo Dešimties nuogųjų mūšis, apie 1470), domėjosi ugnies, dulkių, parako dūmų efektais (Tiziano Cadore’o mūšis, apie 1537–38).
P. Uccello. San Romano mūšis (apie 1550, Londono nacionalinė galerija)
F. J. de Goya. Estampas iš ciklo Karo baisumai (1810–14)
Batalinis žanras klestėjo 19 a. pradžioje, per Napoleono I karus. Buvo rengiami tapybos konkursai mūšių pergalėms pavaizduoti, įkurta batalinės tapybos (daugiausia portretų) galerijų (Versalio rūmuose Prancūzijoje, Windsorų pilyje Didžiojoje Britanijoje, Žiemos rūmuose Sankt Peterburge). Karo dalyvių portretų nutapė T. Lawrence’as (Didžioji Britanija); A.‑J. Gros (Prancūzija) specializavosi batalinėje tapyboje ir keliavo su Napoleono armija. Romantikai batalinio žanro kūriniuose vaizdavo karo pergalių patosą ir pralaimėjimų dramatizmą. Jų sukurtos kovų scenos kupinos dinamikos, kartu siekta klasikinės formų pusiausvyros; ryškių batalinio žanro kūrinių sukūrė prancūzų tapytojai T. Géricault (Kavalerijos karininkas 1812), E. Delacroix (Laisvė, vedanti liaudį į barikadas 1830). Realistinis požiūris į karo įvykius reiškėsi F. J. de Goyos (Ispanija; ofortų ciklas Karo baisumai 1810–14), H.‑V. Daumier (Prancūzija) kūriniuose.
Rusijoje batalinis žanras itin vertintas Nikolajaus I valdymo laikotarpiu. Didelio formato efektinguose paveiksluose Kaukazo karą vaizdavo B. Villevalde, kitus karus – daugelio jų dalyvis V. Vereščiaginas. Natūralistinės‑akademistinės krypties tapytojas J. Matejko (Lenkija) kūrė didelio formato daugiafigūres istorinės tematikos batalines kompozicijas, iš kurių 19 a. batalinio žanro šedevru laikoma Žalgirio mūšis (1879). Šalia dokumentiškų karo vaizdų (H. Vernet, É. Detaille’us, A. de Neuville’is, Prancūzija; A. Kocebu, F. Rubo, Rusija) atsirado kūrinių, kuriuose perteikiama paprastų kareivių psichologija, tragiški karo padariniai (V. Vereščiaginas – Karo apoteozė 1871, V. Surikovas, Rusija; A. F. E. von Menzelis, Vokietija).
V. Vereščiagin. Karo apoteozė (1871)
O. Dix. Triptikas Karas (1929–32, Dresdeno paveikslų galerija; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)
20 a. batalinis žanras pasidarė nemadingas; pakitusio pobūdžio karus dailininkai vaizdavo kitokiomis raiškos priemonėmis. Modernistinių karo tematikos kūrinių sukūrė P. Picasso (Guernica 1937, viena ekspresyviausių batalinio žanro tapybos kompozicijų), H. S. Moore’as (piešiniai). Karą, kaip didžiausią žmonijos tragediją, vaizdavo grafikas ir tapytojas F. Masereelis (Belgija), tapytojas O. Dixas (Vokietija); oficialūs I ir II pasaulinių karų dailininkai buvo Paulis ir Johnas Nashai (Didžioji Britanija).
Rusijoje plėtota akademistinė batalinio žanro tradicija. 1902–14 Peterburgo dailės akademijoje veikė batalinės tapybos dirbtuvės; sukurta dokumentiškai tikslių panoramų (Sevastopolio gynyba 1905, atkurta 1954, didžiausia – Borodino mūšis 1912, atnaujinta 1962, 14 × 115,5 m, abiejų dailininkas F. Rubo). SSRS batalinio žanro kūrinių sukūrė 1935 įkurtos M. Grekovo karo dailininkų studijos nariai ir kiti dailininkai (A. Deineka, M. Grekovas, K. Petrovas‑Vodkinas, G. Savickis ir kiti).
P. Picasso. Guernica (1937; © LATGA / Picasso administration, 2020)
Batalinis žanras Lietuvos dailėje
Lietuvoje 18 a. batalinio žanro piešinių ir tapybos paveikslų sukūrė P. Smuglevičius. 19 a. gausu svarbius istorinius mūšius (Žalgirio, 1863 m. sukilimo ir kitus) vaizduojančių kūrinių (V. Smakauskas, Mykolas Kuleša, M. E. Andriolis). 20 a. 3–4 dešimtmetyje batalinės tapybos pagrindinis užsakovas buvo Karo muziejus Kaune. Kadangi batalinių kūrinių stigo, kartais buvo įsigyjama užsienio dailininkų (E. Jenerio, I. Rudolfo, J. Stykos) lietuviškos tematikos kūrinių, užsakomos garsių paveikslų kopijos. Ypač populiarūs buvo Vytauto Didžiojo, jo žygių adoracijos siužetai. Vienas žymiausių batalinių kompozicijų kūrėjų – J. Mackevičius (Vytautas Didysis prie Juodųjų jūrų 1930, Vytautas Didysis ties Naugardu 1938, sienų tapybos kompozicija Šv. Kazimiero pasirodymas Lietuvos kariuomenei ties Polocku 1931–33, Panevėžio katedra). 20 a. pirmoje pusėje batalinio žanro paveikslų nutapė P. Kalpokas, J. Šileika, antroje pusėje – V. Mackevičius, J. Vaitys, V. Karatajus, V. Kosciuška, S. Gračiovas.
2635