Batiškių‑Baltkojų miškai

Batškių‑Baltkójų miška yra Šakių rj. savivaldybės teritorijoje. Prasideda 1 km į šiaurę nuo Šakių ir tęsiasi 13 km į vakarus iki Šešupės. Plotas 5620 ha, mišku apaugę 4910 hektarų. Valstybinės reikšmės miškų plotas 5320 ha, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioniniam padaliniui. Sudaro Aukštosios, Batiškių, Baltkojų, Degutlaukio, Liaušių, Linkų, Šešupės ir Šilo miškai. Išteka Gedupis, prateka Orija ir Liaušupis. Batiškių‑Baltkojų miškų viduryje įsiterpęs Aukštosios Plynios durpynas. Batiškių‑Baltkojų miškų paviršius lygus, pelkėtas. Augavietės laikinai užmirkusios ir užmirkusios, labai derlingos. 3 % miškų yra ekosistemų apsaugos, po 2 % rekreaciniai ir vandens apsauginiai, 93 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 10 %. Beržynų 37 %, eglynų 31 %, pušynų 9 %, juodalksnynų 10 %, drebulynų 8 %, uosynų 5 %. Jaunuolynai sudaro 17 %, pusamžiai medynai 60 %, pribręstantys 14 %, brandūs 9 %. Medynų vidutinis amžius 51 m., bonitetas I, 6, skalsumas 0,69, tūris 202 m³/ha, kasmet priauga 6,9 m³/ha. Baltkojų miško 36, 39 ir 40 kvartalai (160 ha) priskirti Baltkojų pedologiniam (dirvožemių) draustiniui. Batiškių miške yra per II pasaulinį karą sušaudytų žydų (apie 4000 žmonių) kapai, Šakių girininkijos 7 kvartale yra archeologinis paminklas – Mozūriškių piliakalnis, Slavikų girininkijos 66 ir 76 kvartaluose – archeologiniai paminklai: pilkapiai ir senkapiai.

1944–53 Batiškių‑Baltkojų miškuose veikė Lietuvos partizanų V. Kudirkos kuopos (nuo 1947 07 22 pavadintos 37 kuopa, nuo 1949 06 01 – Vasario 16 tėvūnija), priklausančios Stirnos, nuo 1946 01 Žalgirio rinktinei, įeinančiai į Tauro apygardą, partizanai. Paskutinis partizanas – tėvūnijos vadas J. Balčius (slapyvardis Plutonas) – žuvo 1957 07 26.

2355

228

-Baltkojų miškas