batsiuviai

batsiuvia, kupiai, amatininkai – avalynės siuvėjai ir taisytojai.

Lietuvoje batsiuvių buvo jau 13 amžiuje. 15–20 amžiaus pradžioje jie daugiausia telkėsi miestuose ir miesteliuose. 1552 Vilniuje įsteigtas batsiuvių cechas. 17 amžiuje J. A. von Brandas, M. Pretorijus, T. Lepneris mini batsiuvius, kurie siuvo kurpes ir batus Mažojoje Lietuvoje. 19 amžiaus pradžioje Vilniuje veikė trys batsiuvių cechai, Kaune ir kituose didesniuose miestuose – po vieną cechą. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose batsiuviai dirbo individualiai. Valstiečiams pradėjus avėti batus batsiuvių atsirado kaimuose; kartais jie siūdavo avalynę miestelių parduotuvėms. Batsiuvių svarbiausi įrankiai iki 20 amžiaus pradžios buvo: mediniai kurpaliai, kilnojamasis padas, vadinamoji geležinė koja, yla, plaktukas, replės, peilis odai pjaustyti, brūžiklis.

Salantų Balono Šmuilio (stovi prie sienos) batų dirbtuvėje (1928; Kretingos muziejus)

Nuo 20 amžiaus 3–4 dešimtmečio, paplitus fabrikinei avalynei, batsiuviai daugiausia ją taisė. Sovietinės okupacijos metais batsiuviai buvo suburti į verslinės kooperacijos arteles, kurių funkcijas, plečiantis pramoninei gamybai, ilgainiui perėmė gyventojų buitinio aptarnavimo įmonės. 20 amžiaus 10 dešimtmetyje batsiuviai (daugiausia miestuose) susibūrė į apavo taisyklas; taiso avalynę ir siuva batus pagal užsakymą.

2691

-batsiuvys