BATUN

BATUN (Baltic Appeal to the United Nations), UBA (United Baltic Appeal), Báltų kreipmasis į Jungtinès Tautàs, Jungtnis báltų kreipmasis, Baltijos šalių išeivių organizacija, 20 a. 7–9 dešimtmetyje veikusi Niujorke. Oficialiai įkurtas 1966 02 09; pavadinimas kilęs iš 1965 11 13 Niujorke įvykusios Baltijos šalių išeivijos jaunimo demonstracijos (apie 14 000 dalyvių) kreipimosi į Jungtines Tautas akto – raginimo kelti Baltijos šalių nepriklausomybės klausimą.

BATUN sudarė lietuvių, latvių ir estų sekcijos, kurioms vadovavo direktoriai ir jų pavaduotojai, įeinantys į organizacijos tarybą. Taryba rotacijos būdu iš jų rinko prezidentą ir vykdomąjį pirmininką. Lietuvių sekcijoje 20 a. 9 dešimtmečio pradžioje buvo apie 1000 narių; vadovas K. Miklas-Miklovas (iki 1979), veiklesni nariai: D. Banaitis, B. Budrevičius, D. Bulgarytė, G. B. Damušytė, V. Jakštaitė, V. Jurgėla, E. Karputė, R. Kezys, E. Kulbokienė, A. Lukoševičius, I. Navazelskytė, kunigas K. Pugevičius, M. Skabeikienė, S. Šimoliūnas, N. Umbrazaitė.

1969 09 20 prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke BATUN surengė Molotovo–Ribbentropo pakto 30‑ųjų metinių minėjimą. Jungtinių Tautų svarstomais klausimais (pvz., žmogaus teisių pažeidimai) rinkdavo informaciją apie Baltijos šalis ir pateikdavo ją valstybių atstovybėms prie Jungtinių Tautų (išskyrus SSRS, Baltarusijos ir Ukrainos Sovietų Socialistinių Respublikų), rengė spaudos konferencijas. Kasmet siuntė delegaciją į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisiją Ženevoje informuoti apie padėtį SSRS okupuotose Baltijos šalyse (lietuviams atstovavo N. Prielaida). 1984 įkurtas BATUN Europos biuras palaikė ryšius su Vakarų Europos valstybių užsienio reikalų ministerijomis, Europos Taryba ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Leido informacinį biuletenį BATUN News.

Pirmieji prezidentai: prelatas J. Balkūnas, kunigas N. Trepša, dr. P. Paegle.

2025