Baublia, Póškos baublia, dvi altanos, padarytos iš ąžuolų kamienų, nukirsdintų D. Poškos dvare ant Vyšniakalnio, ir 1812 pastatytos dvaro sodyboje ant Pelos upės kranto prie kelio į Girdiškę (dabar Bijotai).
Viename iš Baublių buvo įrengtas muziejus. Jame D. Poška laikė archeologinius radinius, numizmatikos rinkinius, ginklus, šarvus; čia buvo apie 200 knygų biblioteka ir darbo kambarys. Antrasis tikriausiai buvo surinktų senienų saugykla. Baubliai buvo pirmasis istorijos ir kraštotyros muziejus Lietuvoje. Apie Baublius rašė to meto Vilniaus spauda (Wiadomości Brukowe, Tygodnik Wileński), profesorius I. Loboiko, K. J. Nezabitauskis-Zabitis, poemoje Ponas Tadas aprašė A. Mickevičius. Baublių pavadinimą D. Poška siejo su senovės lietuvių bičių dievo Bubilo vardu.
Baubliai
20 a. pradžioje Baublių savininko Eustachijaus Volmerio iniciatyva buvo padėti pamatai, perdengti stogeliai. Baubliai tapo kultūrinių renginių vieta. 1924 kai kurie eksponatai išvežti į Tauragės mokytojų seminariją (vėliau pradingo). 1930 apdengti mediniais gaubtais. Nuo 1945 čia veikia D. Poškos memorialinis muziejus (nuo 1963 Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialas, nuo 2005 – Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys). 1971 Baubliai konservuoti, ant jų uždėti stikliniai gaubtai; 1998 kapitališkai suremontuoti. 1990 S. Stanevičiaus brolijos iniciatyva prie Baublių pastatytas paminklas D. Poškai (skulptorius V. Krutinis).
vienas Baublių
L: S. Skrodenis Baubliai: Svarbiausios žinios Vilnius 1986.
1012