baudà, valstybės prievartos priemonė, kurią sudaro tam tikros pinigų sumos išreikalavimas iš asmens, kalto dėl teisės pažeidimo. Už baudžiamosios teisės normos pažeidimą skiriama bauda yra viena bausmės rūšių, už administracinės teisės – viena administracinės prievartos priemonių, už civilinės teisės – viena prievolių užtikrinimo priemonių. Baudą, kaip bausmės rūšį, skiria teismas. Ji gali būti pagrindinė ir papildomoji bausmė.
Bauda Vakarų Europoje
Vakarų Europos valstybių baudžiamieji įstatymai numato baudą tik kaip pagrindinę bausmę. Teismų praktikoje ji sudaro apie 90 % visų paskirtų bausmių. Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje baudos dydis priklauso nuo kaltininko dienos pajamų. Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose baudos dydis – pastovi pinigų suma, nustatoma atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą. Baudžiamieji įstatymai leidžia baudą pakeisti laisvės atėmimu ir atvirkščiai, pvz., Švedijoje bauda gali būti pakeista laisvės atėmimu nuo 14 iki 90 dienų. Daugelyje Vakarų Europos valstybių bauda praktikuojama ir kaip administracinės prievartos priemonė. Bauda, kaip drausminė nuobauda, skiriama už darbo drausmės, pvz., už saugumo technikos, higienos taisyklių, pažeidimus.
Bauda Lietuvoje
Lietuvoje bauda, kaip pagrindinė bausmė, buvo žinoma feodaliniais laikais, pvz., Lietuvos Statute (1529) yra skyrius apie pinigines baudas už žemvaldžių nusikaltimus paprastų žmonių atžvilgiu. Rusijos imperijos valdymo laikais bauda buvo praktikuojama ir kaip pagrindinė, ir kaip papildomoji bausmė. Pagrindinę bausmę numatė baudžiamieji įstatymai, papildomąją bausmę skirdavo taikos teisėjas (iki 500 rb) arba apygardos teismas (iki 2500 rb) savo nuožiūra.
Nepriklausomoje Lietuvoje iki 1940 taikytos 1903 Rusijos Baudžiamajame statute nustatytos baudos. 1924 numatyta, kad taikos teisėjo skiriama bauda negali būti didesnė kaip 2500 Lt, apygardos teismo – 25 000 Lt. Karo padėties metu už privalomų įsakymų nesilaikymą karo komendantas administracine tvarka galėjo skirti baudą iki 5000 Lt. Sustiprintos apsaugos laikotarpiu už vidaus reikalų ministro įsakymų nevykdymą apskrities viršininkas galėjo skirti baudą iki 5000 Lt.
Sovietinės okupacijos metais baudos, kaip pagrindinės bausmės, dydį nustatė įstatymas, kaip papildomosios – teismas. Jis galėjo baudą pakeisti pataisos darbais be laisvės atėmimo (už 10 rb baudą – 1 mėn. pataisos darbų, bet ne daugiau kaip 1 metai). Baudos, kaip administracinės prievartos priemonės, dydis priklausė nuo nusižengimo sunkumo, pažeidėjo asmenybės, bet negalėjo būti didesnis kaip 10 rb piliečiams, 50 rb pareigūnams (išimtiniais atvejais – 50 rb piliečiams, 100 rb pareigūnams).
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (2000) numato baudą, kaip bausmės rūšį, skaičiuojamą pagal minimalų gyvenimo lygį. Baudos dydį nustato teismas skirdamas bausmę. Jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtos baudos, teismas nuteistajam sutikus ją gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia sumokėti baudą ir nėra galimybių jos išieškoti, teismas baudą gali pakeisti areštu. Už administracinės teisės pažeidimus gali būti skiriama bauda kaip administracinės nuobaudos rūšis (asmenims nuo 10 iki 6 000 Eur, nepilnamečiams – ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos Administracinių nusižengimų kodekse; administraciniu nurodymu gali būti paskirta ne mažesnė negu 5 Eur bauda).