baudėjai

baudjai (istorijoje), kariniai daliniai, komandos ar rinktinės, slopinusios priešinimąsi valdžiai.

Žinomi nuo seniausių laikų. 19–20 a. dalį baudėjų veiklos perėmė įkurtos vidaus saugumo tarnybos (pvz., Rusijos ir Vokietijos imperijose – žandarmerija, Sovietų Rusijoje ir SSRS – Ypatingoji komisija, NKVD, KGB ir kitos). Ypač didelė jų galia buvo totalitarinių režimų (pvz., komunistų – Sovietų Sąjungoje, 1922–91, nacių – Vokietijoje, 1933–45) valdomose šalyse. Baudėjų funkcijoms vykdyti įkurta ir specialių karinių dalinių, net kariuomenės rūšių, pvz., vidaus kariuomenė.

Lietuvoje

Lietuvoje baudėjai naudoti jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, plačiau – 1795 prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos. Ypač negailestingai Rusijos imperijos baudėjai slopino 1830–1831 sukilimą, 1863–1864 sukilimą, lietuvių tautinį judėjimą per 1905–07 revoliucinius įvykius Lietuvoje.

Kariniai daliniai kaip baudėjai Lietuvoje naudoti ir per 1915–18, 1941–44 Vokietijos okupaciją (pvz., 1944 06 03 sudegino Pirčiupius su gyventojais), buvo ir specialių baudėjų dalinių – daug Lietuvos žydų išžudė hitlerininkų Hamanno būrys. 1944–53 SSRS baudėjai slopino Lietuvos pasipriešinimą sovietų okupacijai (baudėjai).

1412