baudjai (istorijoje), SSRS valdžios represinę politiką vykdžiusios karinės formuotės okupuotoje Lietuvoje 1940–41 ir 1944–53. Tai – SSRS vidaus reikalų (NKVD, Vidaus reikalų ministerija) ir valstybės saugumo specialiosios tarnybos (Valstybės saugumo liaudies komisariatas, Valstybės saugumo ministerija, KGB; Valstybės saugumo komitetas), SSRS NKVD–Vidaus reikalų ministerijos–Valstybės saugumo ministerijos vidaus ir pasienio kariuomenė, naikintojų batalionai (stribai), specialiųjų agentų smogikų (smogikai) grupės ir kitos karinės grupuotės. 1940–41 baudėjai suėmė ir ištrėmė apie 30 000, nužudė apie 1200 žmonių. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui dauguma baudėjų evakavosi į Rusiją.
NKVD ir Valstybės saugumo liaudies komisariatas veiklą Lietuvoje atnaujino 1944 07 15. Šie komisariatai 1946 pavadinti ministerijomis (Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės saugumo ministerija). 1953 SSRS Valstybės saugumo ministerija buvo sujungta su Vidaus reikalų ministerija, o 1954 vėl atkurta ir pavadinta Valstybės saugumo komitetu (KGB), kuris Lietuvoje veiklą nutraukė 1991 10 01 (jo veikla buvo suvaržyta jau 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę). Šių žinybų funkcijos, ypač po II pasaulinio karo, buvo panašios: nustatyti okupacinei valdžiai priešiškai nusiteikusius asmenis, juos represuoti ir taip stiprinti Lietuvoje sovietinę valdžią. Visuomenės įbauginimo tikslu neretai būdavo baudžiami ir pasipriešinime prieš sovietinį okupacinį režimą nedalyvavę žmonės; sukurta visuotinio sekimo ir šnipinėjimo sistema.
1945–53 nuolat organizuotos baudžiamosios operacijos prieš Lietuvos partizanus ir civilius gyventojus, buvo tremiami gyventojai, jų ūkiai ir turtas konfiskuojama. Vykdytos ir kitos akcijos. Jose, be saugumiečių, dalyvaudavo ir milicijos pareigūnai. 1945 Valstybės saugumo liaudies komisariate tarnavo 1402, NKVD – 4965 žm., iš jų apie 7 % buvo lietuvių. 1950 Valstybės saugumo ministerijoje dirbo 9339 žm., jiems talkino daugiau kaip 20 000 šios ministerijos agentų. 1944–54 veikė naikintojų (stribų) batalionai; 1950 pradžioje juose tarnavo 7140 žm., apie 2/3 jų buvo lietuviai. Baudėjams ir stribams talkino okupacinės valdžios pareigūnai, vadinamasis sovietinis partinis aktyvas; apie 6000 tokių aktyvistų buvo ginkluoti.
Didžiausias baudžiamąsias akcijas surengė NKVD vidaus kariuomenė 1944–45. Tuo metu Lietuvoje buvo dislokuoti aštuoni devyni SSRS kariuomenės frontų užnugario apsaugos pulkai , šeši pasienio kariuomenės pulkai. 1944 į Lietuvą atkelta NKVD ketvirtoji šaulių divizija . 1945 NKVD įvairiuose daliniuose buvo daugiau kaip 20 000 kareivių. NKVD ketvirtoji šaulių divizija 1949 buvo performuota į ketvirtąją diviziją ir NKVD antrąją šaulių diviziją (štabai Vilniuje ir Šiauliuose). Baudžiamosioms operacijoms būdavo pasitelkiama karinių dalinių ir iš Latvijos, Baltarusijos, Estijos bei kitų kraštų. Vidaus kariuomenė buvo pavaldi NKVD, vėliau – Vidaus reikalų ministerijai, o 1947 ji priskirta Valstybės saugumo ministerijai.
1949 Valstybės saugumo ministerijos pavaldumui perduota ir pasienio kariuomenė. Konkretiems partizanų būriams persekioti buvo kuriamos bendros saugumiečių ir vidaus kariuomenės grupės. Ypač aktyviai veikta per 1944 Kalėdas: per operaciją – oficialiai prieš vengiančius mobilizacijos į sovietinę okupacinę kariuomenę asmenis – Dzūkijoje (Klepočiai), Suvalkijoje ir Žemaitijoje buvo sudeginta dešimtys sodybų, kai kurios su gyvais žmonėmis. 1945 Lietuvoje nužudyta apie 10 000 žm., iš kurių tik kiek daugiau kaip pusė buvo partizanai. Teroro akcijas vykdė ir Vidaus reikalų bei Valstybės saugumo ministerijų specialieji agentai smogikai (1946 sukurta 13 specialių grupių su apie 90 agentų). Jie dalyvavo nužudant ar suimant apie 700 partizanų ir 60 civilių, suimant daugiau kaip 5000 žmonių. Iš viso dėl baudėjų veiksmų Lietuvoje nužudyta apie 25 000, įkalinta apie 150 000 (į Lietuvą negrįžo apie 1/2, dauguma jų žuvo; Lietuvos gyventojų kalinimas), ištremta į SSRS šiaurinius rajonus ir Sibirą 131 600 žm. (apie 28 000 žuvo; Lietuvos gyventojų trėmimai).
1392